Kino filmo "Ieji (Homeland)" kadras

“Gimtoji žemė” (“Homeland”),  režisierius Kubota Nao, Japonija, 2014

Japonija, Fukušimos prefektūra, 2014. Po dvidešimties Tokijuje praleistų metų Džiro (akt. Matsuyama Kenichi) pagaliau sugrįžta namo. Jo šeima – motina, brolis su žmona ir dukrele – po 2011 įvykusios katastrofos visi jie dabar gyvena evakuacijos zonoje, valstybės paskirtame ankštame būste. Lubos ten žemos, kambarys mažutėlis, o iš lauko visi namai atrodo tokie vienodi, kad kartą Džiro motina Tumiko (akt. Tanaka Yuko) net pasiklysta savo pačios kieme. Džiro brolis Sojičis (akt. Uchino Seiyo) išdidus – jis atsisakė valstybinės pašalpos. Šeima verčiasi sunkiai, o po ilgų metų tylos sugrįžęs Džiro, atrodo, tėra dar viena bėda.

Kiekvieną dieną Džiro keliauja į savo senuosius namus. Ištuštėjusioje vaiduokliškoje aukštos radiacijos zonoje jis sutinka mokyklos laikų draugą Tadašį (akt. Yamaka Takashi).  Vyrai dalijasi prisiminimais tačiau vienas kitam taip ir neatskleidžia, kas juos atginė į mirties žemę. Džiro radiacijos zonoje ima sodinti ryžius. Tadašis paslaptingai niūrus. Retkarčiais pasirodanti policija bando vyrus išginti, tačiau netrukus jie ir vėl grįžta namo.

Kino filmo “Ieji (Homeland)” kadras

Filmas lėtas, niūrus, iš žiūrovo reikalaujantis susitelkimo ir pastangų. Kaip ir būdinga Japonijos dramoms, daug kas čia nutylima arba pasakoma tarp eilučių, todėl ne visada lengva suprasti herojų motyvus. Nors didžioji veiksmo dalis nufilmuota ryškioje dienos šviesoje, visos istorijos metu neapleidžia pilkumos įspūdis. Nepatogi šeimoje tvyranti tyla ir nuolatinė tragedijos nuojauta. Apleisti namai, kuriuose žmonės skubėdami paliko visus baldus, daiktus, nebaigtus valgyti pietus. Du suaugę vyrai sėdintys ištuštėjusios savo mokyklos klasėje. Ką tik pasodinti ryškiai žali ryžių daigai, kurie niekada nebus tinkami valgyti…

Kino filmo “Ieji (Homeland)” kadras

Peržiūrėti režisieriaus Kubota Nao „Gimtoji žemė“ nuo pradžios iki pabaigos gali pasirodyti neįveikiama užduotis, tačiau kantriausieji pamatys kitą Japonijos pusę ir tokią katastrofos perspektyvą, apie kurią nesusimąstome žiūrėdami žinias iš ką tik įvykusios nelaimės zonos: o kaip žmonės gyvena PO TO? Viskas, nuo tylių ir kuklių šeimos vakarienių, nykaus interjero, prirūkytų barų, iki subtilia ryžių sodinimo alegorija išreikštos vyriškos nostalgijos tam, kas jau niekada nesugrįš. Japonija, kurios nemato turistai. Japonija, kurios jau nepamiršite ir po šio filmo žodis Fukushima visam laikui vaidensis kaip laikinų valstybinių gyvenamųjų dėžučių pilkuma.

Taip pat skaitykite: Našlystė Indijoje, septynmetės našlės istorija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: