Jovitos Majauskaitės-Staniulėnės pirmasis dienoraštis:
Po žmonių grūsties Frankfurto ir Johanesburgo oro uostuose lėktuvėlis su mumis, lietuviais, ir dar dešimčia žmonių nusileido tuščiame tarptautiniame Karaliaus Mswaii III oro uoste. „Sveiki atvykę į Svazilando karalystę!“ – šiltai bei draugiškai sveikino didžiulėje oro uosto teritorijoje pasklidę darbininkai. Karalystėje gyvena 1 mln. gyventojų, kurių išskirtinius bruožus – svetingumą, draugiškumą ir humoro jausmą – įvertinome iš karto.
Šiltai sutikti UNICEF kolegų Svazilande sėdome į autobusiuką ir pajudėjome siauručiais, duobėtais keliais. Pro langą, kiek akys užmato, plytėjo sausros išdeginti laukai. O aš nekantravau smalsumu sužinoti apie UNICEF geros valios ambasadoriaus Deivido Bekhemo vizitą Svazilande – čia jis lankėsi prieš pat mums atvykstant. Apie futbolininko kelionę išsamiai papasakojo mus globojantys UNICEF darbuotojai Noni ir Princas. D. Bekhemo vizitas buvo kruopščiai planuojamas du mėnesius – futbolininkas nenorėjo viešumo, todėl viskas buvo labai įslaptinta: žiniasklaida nieko nesuuodė tol, kol nuotraukos su įžymybe ir Svazilando vaikais nepasklido socialiniuose tinkluose, o tuomet jau teko „bėgti“. D. Bekhemas su vaikais praleido daug laiko, todėl UNICEF darbuotojai jautėsi dėkingi ir apibūdino futbolininką kaip labai paprastą, jautrų žmogų. Noni užsiminė, kad žinodami apie dar vieną vizitą, vietiniai klausinėjo, ar šį kartą neatvažiuoja pas jos koks Mesi. Mes, žinoma, apsidžiaugėme supratę, kad esame laukiami J
Kelias į kelionės tikslą tolimas, tad smalsavome toliau, prašydami papasakoti apie šalies Karalių. Mus lydintieji Karaliaus žmonas suskaičiavo greitai – 14, o su vaikais sunkiau – kiekviena jų turi bent po 2-3. Karalius yra taip vadinamas „tradicionalistas“, tačiau dauguma šalies gyventojų jau gyvena krikščionišku ritmu, šeimos židinį stengdamiesi kūrenti su vienintele antrąja puse.
UNICEF darbuotojai mums papasakojo ir apie karališkąjį nendrių šokį, šlovinantį mergelių nekaltumą. Kartą metuose 100 tūkst. nuogų jaunų merginų atlieka tam tikrą ritualą, kuris nuotykių ieškančiam keliautojui gali pasirodyti puiki pramoga. Klausydamiesi vietinių pasakojimų jutome, kad šiame rituale slypi nuoširdus siekis jaunajai kartai perduoti mokymą saugoti tyrumą.
Bendraudami su Noni ir Princu supratome, kad, skirtingai nei daugumoje Afrikos valstybių, kur didžiausia valdžia yra motina, šioje visuomenėje vyrauja patriarchatas. Autoritetingas, bet diplomatiškas (jiems labai svarbu nieko neįžeisti) ir atsakingas, rūpestingas vyro žodis čia yra paskutinis. Vyrui paklūstanti, tarnaujanti, bet savo nuomonę turinti ir reiškianti moteris verčia suklusti, įsiklausyti. Tikra žmonijos išmintis.
Linksmai šnekučiuodamiesi apie karalystės gyvenimo niuansus atvažiavome į vieną skurdžiausių Svazilando regionų. Prieš keletą minučių juoku netveriantys Noni ir Princas pasikeičia: jų akyse išvystame iš širdies gelmių kylantį liūdesį bei skausmą. Šalį apėmusi didžiausia per penkiasdešimt metų sausra grasina badu šimtams tūkstančiui šeimų. Susitikimas su vieniša aštuonis vaikus auginančia mama, susitikimas su močiute, auginančia našlaičiais likusius tris anūkus, susitikimas su vaikais našlaičiais – dviem broliais ir dviem sesutėmis – nepalieka abejingų ir mūsų. Nekantriai laukiame ateinančių dienų, kad dar išsamiau susipažintume su vietinių kasdienybe.
Apie UNICEF
UNICEF yra daugiausiai vaikų gyvybių išgelbėjanti organizacija pasaulyje. UNICEF siekia užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir gerovę. Kartu su partneriais mes dirbame 190 šalių ir teritorijų, kad šį įsipareigojimą paverstume tikrove. Ypatingą dėmesį skiriame labiausiai pažeistiems ir pamirštiems vaikams, kad pagalba pasiektų visus vaikus ir visur.
Apie projektą „Už kiekvieną vaiką“
UNICEF projektą „Už kiekvieną vaiką“ globoja J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Misija Svazilande– tai šeštasis UNICEF ir TV3 bendradarbiavimo vaisius, skirtas pasaulio vaikams.
UNICEF taip pat vykdė misijas Kambodžoje, Siera Leonėje, Tanzanijoje, Haityje, Mozambike.
