Septyni praktiniai patarimai, kaip efektyviau planuoti finansus poroje

Skirtingos šeimos turi skirtingus finasinius poreikius, tikslus ir pajamas. Todėl finansinis modelis, tinkantis vienai šeimai, gali visai netikti kitai. Dėl šios priežasties, norint išvengti nepasitenkinimo ir pasikartojančių ginčų dėl nesubalansuotų bendrų išlaidų, pravartu susikurti unikalų savo šeimos finansų valdymo modelį, kuris būtų pritaikytas prie jūsų poreikių, galimybių ir situacijos.

Leidykla VAGA rekomenduoja verslo konsultanto ir mokymų įmonės vadovo Mindaugo Grajausko knygą „Ko niekada neišgirsite iš bankininko: praktiniai patarimai poros finansų planavimui ir organizavimui“ (2018). Ši knyga – tai puikus asmeninių finansų vadovas kiekvienai porai, atskleisiantis, kaip efektyviau panaudoti pinigus ir sklandžiau organizuoti šeimos finansinius reikalus. Daugiau sužinosite ne tik apie taupymą, investavimą, būsto paskolas, strategijas, dažniausias klaidas planuojant ir organizuojant asmeninius ir šeimos finansus, bet ir įgausite daugiau ramybės ir pasitikėjimo, bei sukursite didesnę darną asmeniniuose santykiuose.

Kuriant savo finansų valdymo modelį, svarbu laikytis pagrindinių principų. Daugelį tokios pinigų paskirstymo ir organizavimo sistemos aspektų jūs galite pasirinkti patys. Tačiau kertiniai principai ir jų laikymasis padės užtikrinti, kad sistema, t. y. jūsų pasirinktas pinigų tvarkymo šeimoje modelis, bus veiksnus ir sukurs naudos jūsų šeimai. Dalinamės septyniais pagrindiniais poros finansų valdymo principais, kuriais pasinaudodami galėsite susikurti unikalų savo šeimos finansų organizavimo modelį.

Pagrindiniai poros finansų valdymo principai:

1. Jūsų poros finansų valdymo sistema turi būti tarpusavyje aptarta ir suderinta. Kitaip sakant, ji turi būti tinkama, patogi ir priimtina abiem partneriams. Dažna klaida – kai vienas iš partnerių (sutuoktinių) imasi iniciatyvos ir „nusprendžia už abu“, net neatsiklausęs kito poros finansų valdymo modelis nuomonės ir neįsigilinęs į kito žmogaus požiūrį, lūkesčius, norus bei praeities patirtį. Sprendimai ir susitarimai turi būti bendri, kitaip partneris neįsipareigos tam tikram finansų organizavimui ir sistema neveiks.
2. Kiekvienas partneris (vyras ir žmona) privalo turėti asmeniniams poreikiams numatytą pinigų sumą, už kurios panaudojimą nereikėtų „pasiaiškinti“ ar kitaip atsiskaityti. Tokį asmeniniams poreikiams skiriamos sumos dydį pasirinkti galite laisvai, jis nebūtinai turi būti vienodas abiem partneriams.
3. Abu partneriai turi sutarti ir nustatyti pagrindines šeimos išlaidų kategorijas ir jų ribas. Tai turi būti priimtina abiem sutuoktiniams arba partneriams. Svarbu, kad šeimos išlaidų kategorijos ir jų limitai leistų palaikyti abiem tinkamą ir norimą gyvenimo kokybę.
4. Į pinigų paskirstymo planą turi būti įtraukti ne tik dabartiniai šeimos poreikiai, bet ir trumpalaikiai bei ilgalaikiai finansiniai tikslai, tokie kaip pensinio kapitalo kaupimas, ilgo laikotarpio santaupos pasirinktiems finansiniams tikslams realizuoti ir kiti skirtingo laikotarpio jūsų šeimai svarbūs finansiniai siekiai. Tai gali būti tokie paprasti dalykai kaip naujas šeimos kompiuteris, automobilis ar atostogos.
5. Kiekvieną mėnesį turi būti „sekamos“ išlaidos ir stebima, kaip pavyksta laikytis plano. Tais atvejais, kai plano laikytis nepavyksta, šeimos nariai turi kartu nuspręsti, kaip bus koreguojamas biudžetas. Vėliau, jeigu tokios situacijos kartojasi, reikėtų peržiūrėti patį pinigų paskirstymo planą ir jį pakoreguoti.
6. Tai, kokiais techniniais sprendimais ir priemonėmis naudositės, turi būti priimtina abiem partneriams. Kitaip sakant, tai, kaip vyks pinigų paskirstymas, turi būti aišku abiem ir paprasta padaryti. Turi būti bendras sutarimas, kaip bus techniškai organizuojami ir paskirstomi pinigai bei kas ir kada tą darys.
7. Investicinė grąža – tai dar vienas svarbus aspektas, kuriuo rekomenduojama vadovautis. Nors iš pradžių tai gali atrodyti sudėtinga, neaišku ir gal net nereikalinga, tačiau ilguoju laikotarpiu suteiks didelės naudos. Šis principas skamba taip: kiekvieną mėnesį jūsų šeima turi skirti bent nedidelę dalį pinigų investuoti, t. y. investiciniam kapitalui kaupti ir įdarbinti. Galbūt šiuo metu dar nemokate ir nežinote, kaip sėkmingai investuoti. Nors tam reikia skirti laiko ir dėmesio, tačiau to išmokti gali kiekvienas. Lietuvoje yra daug galimybių tą daryti sėkmingai. Ir tam nereikia būti ypač protingam, turėti daug pažinčių ir patariančių pažįstamų. Nustebsite, kiek esama daug galimybių, jeigu tik pradėsite jų ieškoti.

Kaip pažinti ir valdyti šeimos pajamas ir išlaidas?

Ar žinote, kiek ir kokiems poreikiams išleidžiate pinigų? Pirmiausia pravartu suprasti, kaip atrodo jūsų išlaidų struktūra, t. y. kiek ir kam išleidžiate per mėnesį. Gali būti, jog jūs esate įpratę „sekti“ savo išlaidas, tad tai įvertinti jums bus gana nesudėtinga. Jeigu savo išlaidų „nesekate“, pirmiausia reikės tai padaryti, kad galėtumėte vėliau adekvačiai modeliuoti jų limitus. Kitaip sakant, kad nauji suplanuoti jūsų šeimos išlaidų kategorijų limitai būtų realūs ir jums tinkami.

Išlaidų „pažinimas“ Pirmiausia sudarykite preliminarų savo išlaidų kategorijų sąrašą – kam jūsų šeima išleidžia savo pinigus. Pavyzdžiui, (1) būsto nuoma ar būsto kredito įmoka, (2) komunaliniai mokesčiai, (3) namų ūkio priemonės, (4) maistas namuose, (5) transportas, (6) pramogos, (7) išlaidos vaikams, (8) rūbai ir avalynė, (9) kitos išlaidos. Tuomet prie kiekvienos išlaidų kategorijos įrašykite, kiek pinigų išleidžiate kiekvienai kategorijai per mėnesį. Jeigu tai jau esate įpratę daryti ir savo išlaidų sumas skirtingiems poreikiams žinote – tuomet tai užrašyti bus paprasta. Tačiau jeigu savo išlaidų „nesekate“, sudaryti tikslų jų kategorijų sąrašą ir surašyti išlaidų dydžius gali būti kiek sudėtingiau. Galbūt savo išlaidas galite „numanyti“ ar nuspėti, tačiau tai reikia patikrinti.

Savo išlaidoms „sekti“ galite naudoti skirtingas priemones. Daliai žmonių patogu rinkti čekius, vėliau juos analizuoti ir susiskaičiuoti skirtingiems poreikiams išleistą pinigų kiekį. Kiti galbūt žymisi bent apytikres sumas, kam ir kiek per dieną išleido. Išlaidų kontroliavimui patogu naudoti mobiliąją aplikaciją savo išmaniajame telefone. Tokioje programėlėje jums tereikės sudaryti preliminarų išlaidų kategorijų sąrašą ir, kas kartą išleidus kažkiek pinigų, savo telefone (programėlėje) pažymėti, kokią sumą ir kam išleidote (kokiai išlaidų kategorijai). Tikėtina, jog šeimos nariai pinigus leidžia atskirai, tad vėliau, mėnesio pabaigoje, galėsite sudėti išlaidų sumas ir turėsite bendras savo šeimos išlaidų kategorijas bei jų sumas.

Taip bent mėnesį fiksuodami savo išlaidas galėsite susidaryti preliminarų vaizdą, kaip atrodo jūsų mėnesio išlaidų struktūra. Jūs dar iš esmės nieko nekeičiate – dabar svarbiausia suprasti, prie kokių išlaidų esate įpratę, t. y. kaip esate įpratę naudoti savo pinigus. Žinoma, skirtingų mėnesių išlaidos yra nevienodos. Vieną mėnesį galbūt neskirsite pinigų aprangai ar automobilio remontui, o kitą – šioms išlaidoms teks skirti dalį pinigų. Jums kol kas reikia tik preliminaraus sąrašo, kad turėtumėte nuo ko pradėti. Jeigu tą mėnesį, kurį testuosite savo išlaidų struktūrą, neišleisite pinigų tam, kam tikrai žinote, kad turėsite išleisti per kitus mėnesius, tuomet įveskite apytikrę sumą prie išlaidų ir tą einamąjį mėnesį, kurio metu „stebite“ savo išlaidas.

Pavyzdžiui, jeigu turite automobilį, kažkurį mėnesį privalėsite sumokėti už jo metinį draudimą, tarkime, 300 eurų. Tuomet įveskite savo testavimo mėnesį automobilio išlaikymo išlaidų kategorijoje 25 eurus (300 eurų metinį mokestį dalijame iš dvylikos mėnesių – gauname mėnesinę sumą, reikalingą automobilio draudimui). Taip pat galite pridėti automobilio remonto išlaidas – remkitės praeitų metų patirtimi arba numatykite preliminariai, kiek įprastai kainuoja jūsų automobilio metinis remontas ir techninis išlaikymas. Tarkim, galite skaičiuoti, jog metams automobilio remontui turėsite skirti 10 % jūsų automobilio vertės (procentą galite pasirinkti patys priklausomai nuo automobilio, miesto, kuriame gyvenate, remonto paslaugų kainų ir kitų aspektų). Tą patį principą pritaikykite ir kitoms išlaidoms, kurios gali būti ne „mėnesinės“, pavyzdžiui, apranga, mokymasis, Kalėdų, vestuvių ar kitos dovanos, atostogos ir pan.

Taigi, aiškus jūsų šeimos išlaidų kategorijų sąrašas ir kiekvienos kategorijos išlaidų suma, kurią jūsų šeima išleidžia per mėnesį – tai jūsų dabartinių finansinių įpročių ir pinigų panaudojimo situacijos analizė. Nesistenkite pagražinti ar patobulinti šių rezultatų. Šio žingsnio tikslas yra pažinti ir suprasti, kam ir kiek jūsų šeima realiai išleidžia pinigų. Labai tikėtina, jog dalis išlaidų jums iš tiesų yra būtinos ir reikalingos. Tačiau gali būti, jog dalį savo pinigų panaudojate ne taip sumaniai, kaip galėtumėte. Šalia įvertinkite, kiek pinigų skiriate kitiems poreikiams: taupyti, investuoti, pensiniam kapitalui kaupti ir pan. Tad vėliau, žinodami savo tikrąją finansinę situaciją ir esamus įpročius bei būtinuosius poreikius, galėsite pergalvoti ir sudaryti naują, sumanesnį, savo šeimos pinigų panaudojimo planą bei juo vadovautis.

Mindaugas Grajauskas „Ko niekada neišgirsite iš bankininko“, leidykla VAGA, 2018 m.

Daugiau: faktoringas