Baltijos cirko vadovas P. Variakojis: Cirko artisto dalia Lietuvoje – tarsi dūšia be vietos?

Paskelbė: Data: 2014-04-27 09:04

Spausdinti | Komentarai

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

Kaune įsikūrusio Baltijos cirko darbuotojai – šįmet mini cirko 20-metį ir skaičiuoja pirmuosius Kauno cirko meno akademijos bei vienintelio Lietuvoje Kamerinio stacionaraus cirko įkūrimo metus (Drobės g. 31, Kaunas).

Baltijos cirko įkūrėjas ir direktorius Petras Variakojis bei projektų vadovė Ieva Variakojytė-Reynshtrom –  vienos seniausių Lietuvos cirko dinastijų atstovai – tarp paruošiamųjų darbų, rado laiko paatvirauti apie cirko padėtį Lietuvoje ir ateities siekius.

„Lietuviški tigrai“

„Stebina, kad Lietuvoje į cirką žvelgiama kaip į žemesnio lygio meną – net išsilavinę žmonės paklausia: „Koks čia menas? Ar cirkas yra menas?!”, – su kartėliu pokalbį pradėjo I. Variakojytė-Reynshtrom ir pridūrė:

„Susiformavęs požiūris, kad Lietuvos cirko artistai – „ne lygis“, bet pažiūrėkite į mūsų išraiškingą ekspoziciją su lietuviais virtuozais, pvz.: Jonas Ramanauskas – vienas iš pradininkų, neprilygstamas sunkumų kilnotojas (2012 m. minėtos 100-osios gimimo metinės, – aut. past.) ar Zigmundas Černiauskas (g. 1933 m.) – aukščiausio lygio ekvilibristas  ir žonglierius bei daugelis kitų –  tikrai turime kuo didžiuotis“.

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

Baltijos cirko direktorius P. Variakojis džiaugdamasis prisiminė, kad lietuvių kolektyvo vizitine kortele iki pat 1989-ųjų buvęs kvapą gniaužiantis pasirodymas su dresuotomis kiaulaitėmis, šokinėjančiomis per ugnį. Šis triukas, pasak pašnekovo, tapo tikra sensacija ir vis dar tebėra neįminta cirko mįslė:

„Niekas pasaulyje iki šiol negali to pakartoti! Net pravardę mums buvo sukūrę, sakydavo: „Atvažiavo „lietuviški tigrai”, – teigė Baltijos cirko direktorius, nes dažniausiai šuolius per degančius lankus tuomet atlikinėdavę tigrai ir liūtai. Pasiteiravus ar šis numeris gyvuoja ir dabar – atsakė, kad nėra valstybės palaikymo, tad ir tokio masto pasirodymų rengti neišgalima.

Aukšta kartelė

P. Variakojis teigė, kad Baltijos cirkas lygiuojasi į geriausiuosius – taip pat esančius Europos cirkų asociacijoje (lietuviai pateko 2007 m., – aut. past.), kuriai priklauso daugiau kaip 130 cirkų iš 29-ių pasaulio šalių ir įsikūrimo istoriją skaičiuojančius šimtmečiais. Kalbėtojai pridūrė, jog šios asociacijos nariais tapo anksčiau už kaimyninę Latviją (nuo 2008 m., – aut. past.), turinčią vieną seniausių pasaulyje – Rygos valstybinį cirką.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į profesionalumo svarbą: Lietuvoje, pasak jo, žmogus, išmokęs keleto cirko triukų, jau teikiasi save vadinti artistu:

„Pas mus į cirką žiūrima pagal mėgėjiškų cirkų lygį. Atsiprašau, bet, kad galėtum vadintis profesionaliu cirko artistu, turi labai stipriai ruoštis: profesionaliai išmanyti cirko žanrus; mokytis aktoriaus meistriškumo, baleto ir daugybės kitų dalykų”, vardijo pašnekovas ir pridūrė: „Lietuvoje nebuvo ir nėra kur to mokytis”.

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

I. Variakojytė-Reynshtrom papildė: „Lietuvoje yra kelios mėgėjiškos cirko studijos, užsilikusios nuo tarybinių laikų, kai buvo populiarūs saviveiklininkų būreliai. Maždaug prieš dešimtmetį, įtakojami Baltijos cirko, šie būreliai pradėjo atgyti ir dabar jų pasiekimai džiugina įvairiuose tarptautiniuose vaikų ir jaunimo cirko festivaliuose. O profesionalių cirko artistų lietuvių šiuo metu yra gal tik apie dešimt, neskaitant veteranų“.

Kalbėtoja išreiškė susirūpinimą: „Įvairiausio plauko apsimetėlių veikla itin skaudžiai atsiliepia du dešimtmečius Baltijos cirko kurtai ir puoselėtai profesionalaus cirko kultūrai“. Pasak jos, tokia tendencija pastebima visame pasaulyje.

P. Variakojis atskleidė, kad šįmet Baltijos cirko trupėje dirbs keletas lietuvių, o didesnę dalį artistų sudarys ukrainiečiai, kurių dauguma, pasak specialisto, sudaro ir žymiausio pasaulyje – Kanados cirko „Cirque du Soleil“ komandą. Pašnekovas teigė besidžiaugiantis ir besididžiuojantis dar ir dėl to, kad gali padėti neramumų kamuojamos Ukrainos talentams.

Sezonui – 120 pasirodymų

Baltijos cirko darbuotojai mena, kad vos pradėjus veiklą – 1994-1995 m. su kilnojamuoju cirku Lietuvoje, vasaros sezono metu (gegužės-spalio mėn., –  aut. past.) būdavo surengiama apie 200 pasirodymų, o dabar jų sumažėjo iki 120-ies.

Kadangi Lietuvoje mažėja žmonių (o kartu ir didžiausių cirko mylėtojų – vaikų) – teko perpus sumažinti kilnojamąją cirko palapinę-salę: nuo anksčiau talpindavusios 1200 asmenų – iki 600 vietų.

Pašnekovė pasakojo, kad Baltijos cirkas kasmet lankytojus pasitinka su skirtinga programa: 30-ies asmenų trupė su aukščiausio lygio profesionalais iš Vakarų ir Rytų Europos (gastroliavusių Azijoje, Afrikoje) demonstruoja įvairių cirko žanrų autorines interpretacijas.

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

I. Variakojytė-Reynshtrom tikino, kad lietuviai žiūrovai – labai išrankūs:

„2011 m. Helsinkyje lankiausi cirko „Finlandia“ 35-metyje. Salė ošia, ovacijos nenutyla. Žiūriu tą pasirodymą ir galvoju – o kas būtų, jei jie pamatytų mūsų programą? Gulėtų ant žemės ir raitytųsi iš nuostabos! O Lietuvos publika programose sėdi žymiai tyliau, kukliau“, – įspūdžiais dalinosi kalbėtoja, pastebėjusi, kad dabar lietuviai išmoko kiek laisviau reikšti emocijas.

Kam klumpakojis, o kam lynas

Atskleisdamas cirko meno vingrybes, P. Variakojis pažymėjo, kad tadžikai ir uzbekai – labai gerai moka vaikščioti lynu, o štai lietuviai – gabūs kitur:

„Kol pas mus lietuviai šoko klumpakojį – Vid. Azijoje žmonės jau karstėsi lynu“, – šaržavo pašnekovas ir pasidžiaugė, kad šiuo metu yra vienas penkiolikmetis lietuvis žonglierius – ilgamečių Baltijos cirko artistų sūnus, besitreniruojantis nuo 5 m., kuris, jei nesustos tobulėti – pasieks prestižinį Monte Karlo cirko festivalį.

Baltijos cirko direktoriaus dukra – I. Variakojytė-Reynshtrom tikino, kad cirko artistas turi prisitaikyti prie stipriai kitokio gyvenimo ritmo, nei dauguma:

„Kai su šeima dirbome užsienyje – per metus Lietuvon grįždavome tik 1 kartą, nes tėvai gaudavo vos mėnesį atostogų. Per visus mokslo metus su broliu pakeitėme daugiau kaip 120 mokyklų, nes kas mėnesį tėvai dirbdavo vis kitame mieste“, – cirko specifika dalinosi pašnekovė.

Trūksta valstybės palaikymo

P. Variakojo teigimu, cirkas Lietuvoje stokoja valstybės paramos:

„Kai išgirstu, kiek kitos meno rūšys gauna finansinio palaikymo, tarkim, teatras ar opera – man plaukai atsistoja. Galvoju, nors dešimtadalį skirkite cirkui ir bus per akis! Jei žiemą per mėnesį gautume 20-30 tūkst. lt. palaikymą – profesionalus cirkas suklestėtų“, – įsitikinęs P. Variakojis.

Jis pasakojo, kad norėdamas parodyti cirko meno įvairiapusiškumą, 2008 m. į Lietuvą atvežė Rusijos cirką ant vandens:

„Kultūros ministerijoje stebėjosi, kad atvyko cirkas ant vandens, o mes atsakėme: „Kad atkreiptume jūsų dėmesį, reikės – mes dar ir cirką po vandeniu atvešime!”, – entuziastingai kalbėjo P. Variakojis.

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

„Juoką kelia, kai išgirstu: „Konkuruokite su užsieniu“. Atsakau: „Iš pradžių jūs duokite nors milijoną, tada ir pabandysime konkuruoti“, – teigė P. Variakojis.

Pasak Baltijos cirko direktoriaus, konkuruoti su garsiais cirkais, tokiais kaip Šveicarijos „Knie” ar Prancūzijos „Bouglione” – labai sunku:

„Jie – milijonieriai, o cirką „Knie“ ar kanadiečių „Cirque du Soleil“, nors ir nuosavus, remia dar ir valstybė. Šįmet mūsų projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba – tai sudaro maždaug 3 proc. nuo realių sąnaudų, patiriamų organizuojant gastroles (sąnaudos sezonui atsieina – mažiausiai 600 tūkst. lt., – aut. past.), tad patarkite, kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – klausė P. Variakojis ir kiek pamąstęs pridūrė:

„Be abejo, esame dėkingi ir už tai, stengiames deramai pristatyti Lietuvą tiek Vakarų, tiek Rytų kolegų tarpe. Tačiau, mažai kas iš jų žino realią Lietuvos cirko padėtį: visa mūsų veikla laikosi vien entuziazmo, meilės šiam menui bei Lietuvai dėka“, – sakė Baltijos cirko vadovas.

Kalbėdamas ne tik apie valstybės, bet ir visuomenės požiūrį, jis ragino imti pavyzdį iš pasaulinio lygio tarptautinių cirko festivalių, tokių kaip Monte Karlo ar Latina, auditorijos, kur į cirko meną žiūrima su didžiule pagarba.

Be vietos?

Abu pašnekovai teigė manantys, kad Lietuvoje cirko meno vieta – kol kas neaiški:

„Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, cirko artisto sąvoka ir cirko menas buvo išbrauktas iš visų Lietuvos įstatymų. Kodėl taip buvo padaryta – nesuprantama. Siekiame, kad cirko artistai įstatymuose būtų minimi šalia kitų meno sričių, tokių kaip baletas, teatras, opera ir turėtų visas socialines garantijas”, – aiškino Baltijos cirko atstovai.

© Jono Danielevičiaus nuotr. / http://www.fotoisdj.lt/

P. Variakojo teigimu, Baltijos cirkas – profesionalus, tačiau neįteisintas Kultūros ministerijoje, tam esą kliudo įstatymų peripetijos:

„Kad nėra įstatymų bazės cirkui – kalbu jau 20 metų. 2008 m. Seimo komisijose buvo kalbama, kad reikia kažką daryti, tačiau, iki šiol įstatymo nėra”, – apgailestavo pašnekovas ir paklausė:

„Tad, kur mano – profesionalaus, išsilavinusio artisto vieta? Mes esame niekas? Mums buvo pasakyta, kad 2008 m. yra krizė, liepta palaukti kol ji pasibaigs. Atsiprašau, bet gal netrukus prasidės jau kita krizė?”.

P. Variakojis tikino besistengiantis ne dėl savęs, o dėl kitų:

„Kuriame darbo vietas, ugdome jaunimą, jei jis nesišlaisto gatvėmis ir nevartoja narkotikų, o ateina į cirko meno akademiją treniruotis – mes džiaugiamės, galėdami savo šaliai suteikti naudą”.

Baltijos cirko įkūrėjas P. Variakojis prisiminė vieno garsiausių pasaulyje – Maskvos Jurijaus Nikulino cirko direktoriaus – Maksimo Nikulino (J. Nikulino cirko įkūrėjo sūnus, – aut. past.) žodžius, ištartus jam gastrolių metu besilankant Kaune, Baltijos cirko žiemos bazėje:

„Petrai, mes turime viską: didžiulį pastatą, galimybes, valstybės palaikymą – viską, bet… – neturime tokios cirko dvasios, tokių kolekcijų (P. Variakojo rinkta daugiau kaip 2000 klounų kolekcija iš viso pasaulio, – aut. past.) kaip pas tave Kaune!”.

„Tai džiugina, juk žmogaus moralė buvo visuomet aukščiau už bet kokius materialinius dalykus”, – pokalbį baigė P. Variakojis.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt