Be kultūros mes būtume tik būrys individų, besilankančių parduotuvėse

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-09-13 08:15

Spausdinti | Komentarai

© Remio Ščerbausko nuotr.

Lewis Biggs (Didžioji Britanija) – kuratorius, buvęs Tate galerijos Liverpulyje direktorius ir vienas iš Liverpulio bienalės įkūrėjų bei ilgamečių vadovų, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” meno vadovas. L. Biggs kultūros samprata yra labai atvira ir paprasta – kiekvienas mūsų kuriame ir puoselėjame kultūrą (bendravimo, maisto, aprangos, vairavimo, įvairių kūrybinių veiklų), o didelių kultūros projektų uždavinys turi būti mus jungiančią kultūrą pastebėti, išryškinti, vertinti.

Lewis, gal galėtumėte trumpai prisistatyti?

Esu Lewis Biggs, buvęs Tate galerijos Liverpulyje direktorius ir vienas iš Liverpulio bienalės įkūrėjų. Šios pareigos lėmė tai, kad buvau vienas iš komandos, sudariusios paraiškos Liverpulio miestui tapti Europos kultūros sostine 2008 m. narių. Taip pat dirbau komandoje, kuri suplanavo ir realizavo Liverpulio kultūros sostinės programą.

Kokią didžiausią Europos kultūros sostinės projekto naudą Liverpuliui ir jo gyventojams įvardintumėt šiandien, praėjus 8-iems metams nuo projekto realizavimo?

Manau, kad didžiausias pokytis – akivaizdžiai sustiprėjęs gyventojų pasididžiavimas savo miestu. Liverpulis išgyveno ekonomiškai labai sunkų periodą ir tai tik viena iš tuometinių socialinių miesto problemų. Tai, kad XIX ir XX amžiuose Liverpulis buvo šlovingas miestas, nė kiek nepadėjo lengviau išgyventi sunkumus, nes žmonės vis dairėsi atgal. Liverpulyje, Europos kultūros sostinėje 2008 metais vykę renginiai miesto gyventojams leido suprasti, kad miestas išgyvena nuostabią dabartį. Taigi manau, kad pasididžiavimas buvo esminis jausmas, kurio vedami Liverpulio gyventojai galėjo priimti atvykėlius iš visos Europos ir D. Britanijos, tam, kad parodytų, ką Liverpulis gali pasiūlyti. Tai padėjo sukurti reikšmingos ateities, dėl kurios verta dirbti kartu, nuojautą.

Liverpulio bienalėje tuo metu dominavo menas viešosiose erdvėse, tai yra, įvairioms bendruomenėms labiau prieinamas, nemokamas, žmones pasitinkantis menas. Kodėl vietoje muziejų ir kitų tradicinių erdvių siūlote rinktis viešąsias erdves?

Patirtis vadovaujant Tate Liverpool mane išmokė, kad nors muziejai gali pasiekti daug, jie yra įkalinti savo pačių istorijoje ir institucinėje struktūroje. Šią institucinę struktūrą galima padaryti prieinamą daugeliui žmonių, tačiau ne visiems. Bienalė man suteikė progą muziejaus veiklą perkelti už jo ribų. Jei perkeli meną į gatves arba tiesiog padarai jį labai matomu, diskusijas keliančiu objektu, jis gali įtraukti beveik kiekvieną. Kultūra yra tai, kas mus visus sieja ir sukuria visuomenę. Be kultūros mes būtume tik būrys individų, besilankančių parduotuvėse. Kultūra padeda žmonėms suprasti, kad jie yra savo kaimynystės, miesto ir nacionalinės kultūros dalis. Menas, sportas, muzika ir daugelis kitų kultūros formų yra vienodai svarbios Europos kultūros sostinės projekto kontekste.

Kokį įspūdį Jums, kaip vienam iš Kaunas 2022 meno vadovų, atsakingam už auditorijų plėtros programas, Kaunas kelia šiuo, pasiruošimo ir konkurso finalo metu? Ar manote, kad šio projekto dėka Kaunas galėtų ne tik kultūriškai praturtėti, bet ir tapti labiau europietišku miestu?

Esu sužavėtas šio projekto planais ir strategijomis sukurti terpę pozityviems pokyčiams, bet paties Kauno kol kas beveik nepažįstu. Tai viso labo trečias mano vizitas šiame mieste. Visgi pirmasis įspūdis taip pat svarbus. Aš manau, kad Kaunas turi didžiulį neišnaudotą potencialą. Visų pirma, tai labai žalias miestas. Nors Europoje yra ir daugiau žalių miestų, tai vienas tų dalykų, kuriems gresia išnykimas. Vis daugiau žmonių pradeda po truputį suprasti, kokie svarbūs žalumos šaltiniai ir harmoningas gyvenimas, kuriame netrūksta nei darbo, nei kūrybos. Manau, kad dėl to Kaunas turėtų būti labai įdomus ir kitų miestų gyventojams. Negana to, mieste yra kultūrinė infrastruktūra, susiformavusi laikotarpiu, kuomet Kaunas buvo šalies sostine, ir kurios pagrindas yra muziejai, teatrai, kino teatrai ir kitos kultūrinės institucijos. Kaune aš sutinku daug entuziastingų žmonių. Jei kalbu apie neišnaudotą potencialą, turiu omenyje tai, kad kai kuriomis kultūrinėmis institucijomis nėra iki galo pasinaudojama. Ne iki galo suvokiama istorija ir ko iš jos galima pasisemti šiandienai bei ateičiai. Kaunas – senas miestas ir jei čia gera gyventi 600 metų, bus gera gyventi ir dar kelis tūkstančius. Europos kultūros sostinės projekto tikslas galėtų būti padėti žmonėms sužinoti daugiau apie Kauno istoriją ir kasdienybės kultūros turtingumą. Šis projektas turi suteikti galimybę kaimynams, miestiečiams ir europiečiams pažinti vieniems kitus. Yra dalykų, kurie šiame mieste nėra tobuli, tačiau, iš esmės, Kaunas yra puiki vieta gyventi ir dėl bendruomeniškumą stiprinančios kultūros stiprėjimo čia bus tik geriau. Jau šiandien svarbu tai suprasti.

logo-kaunas

Šis tekstas – kaunas.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti kaunas.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama!