Gabrielė Labanauskaitė | © Laimos Stasiulionytės nuotr.

Gabrielė Labanauskaitė – dramaturgė, prozininkė, poetė, jau dešimtmetį rengianti audiovizualinės poezijos festivalį „TARP…“. Poezijos grupės „Avaspo“ tekstų autorė bei atlikėja. 

Namai ten…

…kur palieki dantų šepetuką.

Geriausia vieta pirmajam pasimatymui?

Atvira erdvė, iš kurios reikalui prireikus galėtumei lengvai pabėgti.

Romantiškiausias gestas, kurį sunku pamiršti?

Subtilus, bet intymus.

Paskutinis matytas spektaklis?

Gintaro Varno režisuotas Oidipo mitas pagal Aischilo, Sofoklio ir Euripido tragedijas.

Jei taptum mere vienai dienai, ką per ją nuveiktum?

Abejoju, ar galima ką nors nuveikti per vieną dieną. Tikiu nuosekliu darbu ir žmonių pasitikėjimu, įgytu per ilgesnį, nei 24 valandos, laiką.

Ką kolekcionuoji?

Citatas.

Koks paskutinis albumas, kurį įsigijai?

Dažniausiai albumus gaunu dovanų. Kai organizuoji festivalį, dažniausiai juos tau dovanoja patys atlikėjai. Paskutinis albumas buvo Gudrun Gut dovana – kiek seniau leistas I put a record on.

Kas Tau yra grožis?

Grožio standartų neatitikimas.

Ką matai, kai žvelgi į veidrodį?

Daug skirtingų būtybių skirtingomis dienomis, kurios priklausomai nuo nuotaikos arba aplinkybių gali būti daugiau ar mažiau simpatiškos.

Mankšta ar meditacija?

Abu.

Kokia gyvenimo prasmė?

Jo prasmės nebuvimas.

Jei Tave prisimintų dėl vieno dalyko, kas tai būtų?

Daugialypiškumas.

Ko labiausiai bijai?

Aukščio.

Kokią pamoką buvo sunkiausia išmokti?

Kad pamokos niekados nesibaigia.

Kokią knygą dažniausiai rekomenduoji kitiems?

Priklauso nuo konteksto, žmogaus interesų, nuojautos, kas jam sukeltų skaitymo malonumą.

Kuris maistas tolygus laimei?

Spalvotas, ryškus, lengvas, egzotiškas, paprastas, riebus, rupus, korėtas.

Ko niekada nesuprasi?

Žodžio „niekada“.

Ar bijai mirti ir to, kas atsitiks po to?

Dar nesuvokiu savo santykio su mirtimi. Turbūt kol kas šio santykio ir neieškau.

Kas yra Tavo didvyris/-ė?

Kasdien jais būna skirtingi žmonės, nustebinantys savo santykiu su buitimi ir būtimi.

Geriausi atradimai?

Netikėti.

Mada ar stilius?

Stilius ir siulits.

Vieta, kurioje visada jautiesi laiminga?

Italija. Ji didelė, kaip batas, bet kuo žemiau ja keliauju, tuo labiau man pačiai norisi būti basai.

Kita šalis/ miestas, kurį ruošiesi aplankyti?

Londonas. Rugsėjį laukia mini pjesės Saliutė premjera.

Koks Tavo pirmasis prisiminimas?

Iš vaikystės? Raudoni kailiniai baltame sniego fone. Tai buvo mano krikštynos.

Taip pat skaitykite: Charles met Hugo: Eilės ant delno

Charles met Hugo

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: