M.Žilinsko dailės galerijos istorija: šimtmečio operacija ir „nuogas vyrukas“

Paskelbė: Data: 2014-08-08 07:32

Spausdinti | Komentarai

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

Mykolo Žilinsko dailės galerija yra didžiausias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. 1989 metais Nepriklausomybės aikštėje Kaune pastatyto pastato architektai – Saulius Juškys, Kęstutis Kisielius ir Eugenijus Miliūnas, kauniečiams šiuo metu geriau žinomas dėl „Žalgirio“ arenos projektavimo. Mykolo Žilinsko vardas galerijai buvo suteiktas pagerbiant išskirtinį jo įnašą į Lietuvos meno lobyną.

Šimtmečio operacija

Kaunas Mykolui Žilinskui buvo jaunystės miestas: čia jis baigė „Aušros“ gimnaziją, studijavo Lietuvos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universitete). Nuo 1940 metų M.Žilinskas išvyko į užsienį – studijavo Berlyno, Paryžiaus universitetuose. Nors M.Žilinskas neturėjo jokio meninio pasiruošimo (studijavo teisę), po 1950 metų, grįžęs gyventi į vakarų Berlyną, pradėjo garsėti kaip aktyvus žymiausių pasaulio meno aukcionų dalyvis.

Apytiksliai 1953 metais M.Žilinskas parašė laišką į Lietuvą siūlydamas padovanoti kelias dešimtis meno kūrinių, tačiau tuo metu jokios reakcijos nesulaukė. Tik beveik po 20 metų, 1971 metais gavus LSSR įpareigojimus, pradėtas nuolatinis darbas: 70 kartų Lietuvos muziejininkai Pranas Gudynas, Romualdas Budrys, buvę kultūros ministrai Dainius Trinkūnas ir Vytautas Jakelaitis važiavo į Berlyną, kur tuo metu gyveno M. Žilinskas, siekdami pargabenti sukauptus meno kūrinius. Paveikslų drobės susuktos į ritinius buvo gabenamos sudėtingomis aplinkybėmis, tuo metu tai buvo kontrabandinis meno kūrinių pervežimas.

Nebetelpantys meno kūriniai

1979 metais K.Donelaičio gatvėje duris atvėrė galerija, skirta eksponuoti mecenato padovanotiems kūriniams. Mykolas Žilinskas ilgą laiką abejojo dėl savo kolekcijos likimo, ar tikrai pavyks ją išlaikyti Lietuvoje, tačiau pamažu įsitikino savo darbo prasmingumu ir toliau dovanojo savo kūrinius. Netrukus ėmė aiškėti, kad atidarytos galerijos neužteks eksponuoti visiems meno kūriniams, tad buvo pradėtas statyti naujas pastatas, dabar žinomas kaip M. Žilinsko dailės galerija. Joje ir šiandieną eksponuojami vertingiausi M. Žilinsko kolekcijos kūriniai – XVII-XX a. Europos taikomoji dailė, XVII-XVIII a. italų tapyba, XIX a. antrosios pusės – XX a. Vakarų Europos tapyba, XX a. pirmosios pusės Baltijos šalių tapyba ir skulptūra.

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

Skulptūra „Žmogus“

M.Žilinsko galerija neatsiejama nuo „nuogu vyruku“ vadinamos Petro Mazūros skulptūros „Žmogus“. Ši kontraversiškai vertinama skulptūra buvo pasirinkta neatsitiktinai: galerijos pastato architektūra primena antikos šventovę, su kolonomis, laiptais, atiku. Skulptūra „Žmogus“ taip pat remiasi antikos tradicija: vaizduojamos formos artimos realybei, vertinamas apnuoginto kūno grožis.

1986 metais sukurta skulptūra ne vienerius metus žmonėms kėlė nuostabą, kai kuriems pasipiktinimą. Keletą kartų buvo bandoma inicijuoti skulptūros naikinimą arba bent jau „aprengimą“,  tačiau nesėkmingai. Tiesa, kauniečiai dabar yra liberalesni ir, atrodo, niekam nebekyla rankos šio kūrinio griauti, o miesto svečiai noriai prie šios skulptūros fotografuojasi.

M.Žilinsko galerijoje iki šiol eksponuojami nuo 1921 metų kaupiami užsienio dailės rinkiniai. Dalis senosios dailės pavyzdžių į muziejų pateko iš Lietuvos dvaruose rinktų kolekcijų, 20 a. meno kūriniai daugiausia buvo nupirkti ar padovanoti įvairių autorių.  Senuosius muziejaus užsienio dailės rinkinius išsamiai papildo žymaus lietuvių kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko dovanoti kūriniai. Būtent pagerbiant Mykolo Žilinsko indėlį – beveik 1700 meno kūrinių kolekciją, padovanotą Kaunui –  galerija pavadinta jo vardu.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt