Miesto pokalbiai: kino režisierė Lina Plioplytė

Paskelbė: Data: 2016-08-11 09:48

Spausdinti | Komentarai

Lina Plioplytė / asmeninio archyvo nuotr.

Lina Plioplytė – kino režisierė ir operatorė, dokumentinio filmo Advanced Style bendraautorė, spalvinga asmenybė užkrečianti noru kurti gyvenimą kitaip, ieškoti savęs per kitus, per keliones, per kasdieninius iššūkius. Niujorkas – jos namai, jos širdis – Lietuvoje.

Pokalbyje apie moteriškumą, stilių ir kūrybines mūzas.

Studijavai žiniasklaidą Lietuvoje, vėliau Kolorado valstijoje, Amerikoje. Kodėl nusprendei išsikraustyti ir kodėl būtent į Jungtines Valstijas?

– Apie Ameriką nesvajojau būdama maža – buvau auginta su Prancūzija ateityje. Kai studentavau, tiesiog išvažiavau vasarai po JAV pasidairyti, o ten susipažinau ir įsimylėjau dabar jau buvusį savo vyrą, o susituokus nusprendžiau pasilikti. Taip ir išėjo! Amerikai pamilti ir ją padaryti sava šalimi prireikė poros metų, bet dabar čia labai patinka – man savas jų entuziazmas ir galimybės nuveikti didelius darbus.

Kuo žavėjo/-i Prancūzija? Kodėl buvote auginta su mintimis apie mados sostinę?

– Manau, dauguma lietuvių žavisi prancūzų kultūra, kalba, literatūra, muzika, kulinarija, mano šeima nebuvo išimtis, be to, ėjau į Basanavičiaus vidurinę mokyklą, kurioje mokoma sustiprintos prancūzų kalbos, tai visi keliai lyg ir vedė ton pusėn.

Kuri trumpametražius filmus, filmuoji muzikinius klipus, dokumentikas. Tavo klientų sąraše mados pasaulyje žinomi vardai: Calvin Klein, Gucci, Pierre Balmain ir kt. Taip pat amerikiečių aktoriaus ir atlikėjo Jared Leto grupė 30 Seconds to Mars. Nuo ko viskas prasidėjo? Ar buvo akimirkų, kai stabtelėjai ir pasakei sau: negaliu patikėti, kad aš tai darau?

– Kiekviename gyvenimo etape stabteliu ir pasidžiaugiu tuo, kur einu ir kuo tampu. Būna darbų su didesniais mados namais ir vardais, tuo džiaugiuosi. O dar labiau džiaugiuosi, kai kuriu dokumentikas, kurios įkvepia kitus žmones, pasakoja ypatingas istorijas ir suteikia ryžto veikti ar paskatina kurti. Tie yra patys smagiausi momentai. Viskas prasidėjo nuo meilės žurnalistikai ir madai, o dabar vystosi į meilę neeiliniam individui ir jo neįprastam požiūriui į gyvenimą – tokius žmones man įdomiausia filmuoti, nes daug iš jų išmokstu.

Ko naujo išmokai per pastaruosius metus? Kas buvo tas žmogus, kuris įkvėpė pažvelgti į tarsi žinomus dalykus iš kiek kitos pusės?

– Kiekvienas filmavimo projektas atneša naujų požiūrių, pažinčių, patyrimų, tai per paskutinius porą metų vis labiau suku į ryškių asmenybių, aktyvistų, neeiliniais būdais gyvenančių žmonių pusę ir savo kamerą, ir save – dažnai keliauju po Ameriką, sutinku įdomių, keistose vietose gyvenančių žmonių, apie juos užsimanau padaryti filmuką, taip ir gaunasi. Visa patirtis, karjeros ir gyvenimo, tiesiog plaukia kaip upe, ir vis kažkur naujai nuneša.

Tavo pirmasis pilnametražis filmas Advanced Style apkeliavo pasaulį, susižėrė komplimentus ir buvo aptartas the Hollywood Reporter, the New York Times and the Guardian kritikų. Ar skaitei atsiliepimus? Ar kritikai pastebėjo kažką, apie ką pati nesusimąstei?

– Skaičiau kritikus, bet ne jie dažnai kūrėjui svarbiausi. Man svarbiausia, ko filmo procesas išmokė mane, ir kaip paliete kitus žmones, filmo atėjusius pasižiūrėti skirtinguose pasaulio kampeliuose. Žmones vis dar šneka apie filmą, apie tai, kaip jis įkvėpė džiaugtis gyvenimu ir nebijoti pasenti, ir tai labai smagu.

Lina Plioplyte 2

Lina Plioplytė / asmeninio archyvo nuotr.

Tau teko dirbti su garsenybėmis Karl Lagerfeld, Courtney Love, Emma Stone. Ar turėjai galimybę susipažinti su šiomis personomis? Ar dirbdama su garsenybėmis turi tiek pat kūrybinės laisvės, kiek dirbdama su mažiau žinomais žmonėmis?

– Kartais su įžymybėmis dirbti įtempčiau, ir daugiau žmonių apie juos sukasi, bet aš stengiuosi kitų žmonių nevertinti kitaip tik todėl, kad jie įžymus. Kūrybine laisve priklauso nuo projekto.

Kartą pastebėjai, kad niujorkiečių stilius yra per daug rimtas, per daug saugus ir per daug juodas. Kaip manai, kodėl žmonės baiminasi išsiskirti?

– Manau, daugumai žmonių norisi saugumo, priklausymo grupei, ir jiems gal neįdomu saviraiška per drabužius ar meno darymas iš spintos turinio, ir drabužiai tą rodo. Jei visi būtume išsišokėliai ir ypač margi, tuomet gal nebūtų išsišokėlių?!

O pati ar įvardintum save, kaip išsišokėlę? Jei taip, kodėl Tau svarbu būti pastebėtai, išsiskirti minioje?

– Man patinka atrasti save, per drabužius ir per kitus dalykus – ir vertinu individualumo paieškas kituose. Ar tai daro mane išsišokėle, nežinau, nes nedarau kažko ryškaus ar kvailo tik tam, kad į mane kažkas atkreiptų dėmesį.

Niujorkas, regis, vienas tų miestų, kuriame kartą pataikius į ritmą sustoti – nevalia. Ar pavyksta rasti laiko sau? Jei taip, kaip atrodo Tavo laisva nuo darbo diena?

– Šiandien yra man laisva nuo darbo diena, tai va, bandau atsakyti į visus e-mail‘us ir pasibaigti kitokius reikalus: nulėkti į vieną parduotuvę riešutų, į kitą pilstomo indų skysčio, kad išvengčiau plastikinės pakuotes… Gyvenimo paprastieji džiaugsmai! Paprastai, jei nedirbu, būtinai užsirašau į akupunktūra ar masažą, įkišu nosį į antras rankas, jei yra laiko, nulekiu iki The Met muziejaus arba tiesiog pasėdžiu parke su knyga.

 Kokią knygą dabar skaitai?

– Iš Lietuvos parsivežiau Serge Kahili King’o Miesto šamanas, ir ji man labai patinka, tai praktinis gidas apie šamaninį gydymąsi.

Priklausai Film Fatales klubui, kuriame kartą per mėnesį susitinki su kolegėmis sukūrusiomis bent vieną pilnametražę juostą. Kuo Tau artima klubo filosofija? Ar klube atsiranda naujų narių? Koks buvo paskutinis Jūsų aptartas filmas?

– Man kaip kino kūrėjai labai svarbu priklausyti kitų kuriančiųjų bendruomenei, nes čia jaučiu palaikymą, aptariame technines filmo kūrimo problemas, kūrybinius procesus… Film Fatales klubas mane įkvepia, nes išgirstu, kaip su panašiomis problemomis tvarkosi ir į pasaulį kūrybiškai žiuri kitos moterys.

Filmuodama Advanced Style, kaip pati pasakojai, panorai sužinoti kalbintų moterų filosofiją, kaip jos gyvena, jų kasdienybę, kodėl jos yra tokios? Ar visada pavyksta sukurti santykį ir tinkamą atmosferą tokioms išpažintims?

– Taip, aš visada susižaviu savo objektais ir jų pasaulio filosofija, ir noriu apie ją daugiau sužinoti, manau, toks smalsumas man labai padeda išgirsti iš herojų, kaip jie gyvena ir, kaip mato pasaulį. Nuoširdumas, dalinimasis patirtimis ir atvirumas visada padeda gauti tą patį iš pašnekovo.

Lina Plioplyte 3

Lina Plioplytė / asmeninio archyvo nuotr.

Ar pati atsakytum į savo užduotus klausimus? ( I.e. kokia Tavo gyvenimo filosofija, kuo gyveni, kokia yra Tavo kasdienybė ir kodėl esi tokia, kokia esi? )

– Dažnai ieškau šių klausimų – kokia mano filosofija, kuo gyvenu. Šiom dienom labai patinka atrasti ir susipažinti su kitaip nei aš gyvenančiais žmonėmis, stumti mano pačios socialinio komforto ribas susipažįstant  su naujais žmonėmis. Beveik nuolatos keliauju, nes ten gal būnu labiausiai su savimi, atrandu save, taip pat man patinka aplankyti po Jungtines Valstijas išsimečiusią mano gentį, draugus ir galingas drauges, kurios padeda kurti, vystyti viziją, matyti pasaulį. Man svarbu tobulėti pasakojant istorijas, taigi leidžiu laiką rašydama, siūlydama idėjas, pasakodama istorijas, kurios man svarbios.

Jungtinėse Valstijose gyveni jau daugiau nei dešimtmetį. Koks Tavo santykis su Lietuva? Ar yra ko pasiilgsti? O gal atsidūsti su palengvėjimu pagalvojusi apie kažką, nuo ko pavyko pasprukti?

– Mano santykis su Lietuva – kupinas meilės. Labai myliu savo šalį ir didžiuojuosi būdama lietuvė. Šiemet pagaliau pavyko praleisti keletą savaičių vasarinėje Lietuvoje, ir tai buvo pats nuostabiausias poilsis – mūsų miškai, saulėtekiai, pelkės yra tokie stebuklingi, gražūs, ypatingi. Pasiilgstu šaltibarščių, jų valgau kasdien, kai atvažiuoju. Dar pasiilgstu gilių pokalbių apie filosofiją su nepažįstamaisiais, kuriu Lietuvoje nuolat pasitaiko, pagoniško supratimo apie gamtą ir pasaulį, kuris mane supa šeimos aplinkoje, kai grįžtu, ir mūsų švelnaus pajūrio su Raganų kalnu.

Viena iš Advanced Style nagrinėjamų temų yra moteriškumas. Kaip Tu interpretuoji šią sąvoką? Ar moteriškumas turi galiojimo datą?

– Man moteriškumas – tai kūrybingas chaosas. Aš matau moteris kaip įstabias audras, kūrėjas, deives. Taigi moteriškumas man – leidimas sau kurti chaose, nežinioje, kurią dažnai jaučiu, bet jos nebijau. Man moteriškumas – kūryba, buvimas savimi, buvimas silpnai ir stipriai tuo pačiu metu, ir saviraiška visame kame. Moteriškumas tikrai neturi galiojimo datos, nes amžius apskritai – tik galvoje suvokiama idėja, kuri tuomet atsispindi veiksmuose ir požiūryje į gyvenimą.

Sąsajoje su vienu iš projektų, Get Schooled, the Girl Project, susitikai pokalbiui su keturiolikmete Aicha. Kuo gyvena šių dienų paaugliai? Ar jų problemos ir išgyvenimai skiriasi nuo tų, kurias savo laiku gvildenai Tu? Kaip manai kokią įtaką jų pasaulėžiūra turi socialinės platformos?

– Man labai patinka šiuolaikiniai paaugliai – jie mąsto globaliai, jiems rūpi ateitis, jie laisviau nei senesnes kartos supranta lyties, rasės, lygių teisių temas. Tikiu, kad jaunoji karta išspręs daug problemų, kurias mes užvirėme, ypač susijusių su aplinkosauga. Socialines platformos turi daug įtakos tokiai globaliai pasaulėžiūrai – nes šiandien informacija keliauja žaibišku greičiu, taigi, pavyzdžiui, kur nors Brazilijoje mokykloje terorizuojamas vaikas, internete papasakojęs savo istoriją ir pradėjęs kampaniją prieš blogiukus ir šantažavimą, gali tuo įkvėpti paauglį Prancūzijoje ar Havajuose…

Kaip pati naudojiesi socialine medija? Kokią asmeninę naudą įžvelgi? Kokia mėgstamiausia platforma?

– Labiausiai patinka Instagram, nes ji kelia kūrybinius iššūkius kaip įdomiai fotografuoti aplinką, ir atitinka šiuolaikinio foto albumo sąvoką, po ją smagu pabraidyti, prisiminti buvusius gyvenimo etapus, taip pat susipažinti su kitais kūrėjais ir dokumentikais, ir matyti, kaip į pasaulį žvelgia jie.

Dokumentinio filmo Advanced Style anonsas

Kaip norėtum, kad Tave prisimintų?

– Norėčiau, kad prisimintų, kaip režisierę, kuri padarė daug filmų, įkvėpusių žmones ir teigiamai palietusių jų gyvenimus.

Minėjai, jog Tave domina žmonės, kurie drąsiai žygiuoja per gyvenimą pagal užtikrintai mušamą būgną. Jei turėtum galimybę nufilmuoti dokumentinį filmą apie pačios pasirinktą žmogų, gal net istorinę asmenybę, kas ji būtų ir kodėl?

– Norėčiau sukurti filmą apie Werneri Herzoga, bet jis turbūt niekada neleistų.

– Kuo Tave žavi ši asmenybė?

– Werner Herzog yra neeilinis filmų kūrėjas ir labai įdomus, ritualais gyvenantis ir į neeilinius poelgius linkęs drąsus žmogus, į kurio kasdienybę labai knietėtų užmesti akį. Iš to, ką matau internete, aš jo net truputį prisibijau. Dėl to būtų neįtikėtinai smagu ir sudėtinga apie jį susukti filmą, geras iššūkis.

Taip pat skaitykite: Elžbieta Latėnaitė: apie kūrybą, aktyvizmą ir veganizmo saulėtekį

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt