Miesto pokalbiai: Lietuvos tradicijų fanas smuikininkas Abraham Brody

Paskelbė: Data: 2015-06-19 12:38

Spausdinti | Komentarai

© Aiga Ozolina nuotr.

Jis – vadinamos Kartos Y aukso grynuolis,  įkvepianti smalsi persona, savo amato meistras. Gimęs ir užaugęs JAV, šiuo metu dirba ir keliauja po Europą. Mano pačios nuostabai ir susižavėjimui jis pametęs galvą dėl Lietuvos, sutartinių ir išmano pakankamai apie Baltų pagonis, kad sugėdintų ne vieną tautietį. Jo vardas Abraham Brody ir nesusižavėti juo – praktiškai neįmanoma.

Pradėsiu tiesiai nuo klausimo, kuris ir paskatino susitikti pokalbiui. Visai neseniai buvai pakviestas rezidencijai galerijoje Vartai, Vilniuje, kuri vyks šių metų rugsėjį. Gal galėtum plačiau papasakoti apie šią avantiūrą ir nuo ko viskas prasidėjo?

– Romanas su Lietuva tęsiasi jau kelis metus, tad ir šis pakvietimas buvo džiugi staigmena. Norėjau skirti daugiau laiko vystydamas idėjas susijusias su Lietuvos kultūra apsuptas užkrečiančios Vilniaus menininkų energijos. Ši rezidencija – puiki galimybė suteiksianti erdvę ir laiką eksperimentams ir naujų pasirodymų plėtrai.

Ne kartą lankeisi Lietuvoje, koncertavai Kristupo Vasaros festivalyje, Anykščiuose, taip pat Šalčininkuose pasirodei su soliste Ieva Narkute, grojai tiesioginiame Lietuvos Nacionalinės Televizijos eteryje su akordionistu Martynu Levickiu. Kas, išskyrus muziką, traukia Tave sugrįžti į Lietuvą?

– Daugybė dalykų! Lietuvoje nepakartojamai graži gamta, šioje šalyje turiu nuostabių draugų. Ir be abejo meno scena, kuri mano manymu yra unikali. Žaviuosi lietuvių gebėjimu išsaugoti senovės tradicijas: liaudies dainos, amatai, netgi pagonybė. Sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ prisijungimas prie rezidencijos Barbicano Centre, Londone liepos mėnesį – tik vienas iš būdų išreikšti meilę lietuviškiems papročiams.

Buvau stačiai pakerėta, kai išsiaiškinome, jog supranti lietuviškai ir nori išmokti šią kalbą. Kodėl?

– Cha cha, taip. Viena iš priežasčių, kodėl pradėjau mokytis šios kalbos buvo ilgametė draugystė. Kita – noras pajusti ryšį su savo protėviais, turiu lietuviškų šaknų.

Kas dar įkvepia Tave kalbant apie Lietuvių, o taip pat ir kitų Baltijos šalių kultūras?

– Manau Baltijos šalys turi ypatingą gebėjimą išsaugoti unikalias tradicijas. Šį fenomeną taip pat pajutau bendraudamas su žmonėmis – iš kitų tautų Jūs išsiskiriate charakterio gilumu. Manau pabalčio tautos labiau susiliejusios su gamta, žmonės – labiau įsiklausę į save. Kartais, tai nesunku supainioti su šaltumu, nedraugiškumu (ypač Latvijoje, cha cha!), bet ilgainiui supratau, kad po iš pažiūros šalta išore slypi kai kas nepakartojamo, labai stipraus.

Mano draugai iš Pabalčio šalių – patys ištikimiausi!

© Aiga Ozolina nuotr.

Gimei ir užaugai JAV, kaip atsidūrei Europoje?

– Ieškojau savo šaknų, savo tradicijų, kultūros. Amerika – šalis turinti daugybę nuostabių dalykų, tačiau viskas yra sąlyginai nauja, viskas blizga, viskas dirbtina. Mes neturime gilių tradicijų, kaip Jūs ir man tai atrodo pakankamai nuobodu.

Praleidęs pakankamai laiko abiejose šalyse, pastebėjau, kad Lietuvai trūksta amerikietiško atvirumo ir laisvės, o Amerikai – kultūrinio sodrumo ir tikrumo, kuriuo pasižymi Lietuva.

Koncertuodamas daug keliauji, taip pat gyventi daugiakultūriniame mieste, turėjai galimybę dirbti su įvairių tautybių, amžiaus ir pan. žmonėmis. Tavo pasirodymai telkia dėmesį į dvasingumą, taip pat esi linkęs į savo performacus įtraukti ir auditoriją. Žvelgiant per pasirodymų prizme, ar atradai netikėtų pastebėjimų apie žmogaus prigimtį? Ar kultūriniai ypatumai turi reikšmės asmens raidai? Ar sutiktum su teiginiu,  kad lietuvių tauta kenčia nuo mažos tautos sindromo?

– Tai labai sudėtingas klausimas, tiesą pasakius, ir pats pakankamai daug mąsčiau apie šią problemą. Man regis kuo didesnė visuomenė, ir šalis, tuo labiau žmonės atitolę nuo savo šaknų, ir tuo pačiu savęs.

Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje visuomenė susifokusavusi į pirkimą, į vartojimą, labiau nei į dvasinį tobulėjimą, ar ryšį su kažkuo didingesniu nei pats, ir tai veda mane iš proto. Regis, kad žmonės tik ima ir nenori nieko duoti atgal. Priešingai nei Lietuvoje. Tačiau sutinku, kad kai kurie žmonės Lietuvoje yra gana atitolę ir ypač uždaro mąstymo, kai kalbama apie rasių, seksualinius bei lyties skirtumus.  Gal ir neturiu teisės komentuoti šio klausimo, nes neišgyvenau sunkumų, kuriuos Jūsų šalis patyrė praeityje, tačiau tikiu, kad Lietuva greičiau pasiektų europinį lygį, jei būtų atviresnė.

Grįžtant prie muzikos ir galimybės bendradarbiauti su įvairiais menininkais, vienas paskutiniųjų Tavo projektų Soul Alchemy buvo įkvėptas Marinos Abramović, kuri pasiruošimo projektui metu taip pat tapo ir Tavo vadove. Kuo Tave traukia ši menininkė? Koks jausmas dirbti su atlikimo meno pradininke? Ar bendradarbiausite ateityje? Jei taip, prašau papasakoti plačiau.

– Marinos buvimas nepaprastai stiprus, nesu sutikęs panašaus žmogaus. Ji turi gebėjimą patraukti visų kambaryje esančių žmonių dėmesį vos peržengusi slenkstį, visų akys atsisuką į ją jai net nepravėrus burnos. Šis gebėjimas itin jaučiamas ir jos kūriniuose, įtampa ji sukuria tarp savęs ir žiūrovo yra tiesiog neįtikėtina.

Dirbant kartu, ji pasirodė labai šilta, atvira ir dosni asmenybė.

Klasikinis žanras artimas Tavo pasirodymuose, ypač bendruose projektuose su kompozitore Rūta Vitkauskaite. Kokie Tavo apmąstymai apie šio žanro pokyčius greito vartojimo amžiuje?

– Galėtume grįžti prie klausimo, kodėl palikau valstijas. Manau problema slypi pažinime. Klasikinė muzika yra kalba. Jei nuo mažens nesi sužpažindinamas su kalba – negali kalbėti, negali jos suprasti. Mūsų karta auga be šios kalbos ir būtent dėl šios priežasties mes nemokame jos vertinti. Ir man dėl to itin liūdna, nes manau, kad klasikinė muzika geba atskleisti visas įmanomas žmogaus emocijas pačiais giliausiais ir sudėtingiausiais būdais. Joks kitas žanras neišreiškia jausmų taip tiksliai, kaip klaiskinė muzika.

Atleisk už išsireiškimą, tačiau Tu esi iš tiesų įkvepiantis darboholikas. Tavo darbotvarkė užkimšta projektais iki pat rudens ir tikiu, kad sąrašas ilgės su laiku. Ar turi laisvalaikį? Ir jei taip, nupasakok kaip atrodo laisva nuo darbo diena?

– Cha! Esu didesnis tinginys, nei manai. Priklauso kur esu, pirmas pasirinkimas – gamta, mškai, jūra, ypač mėgstu leisti laiką Kuršių Nerijoje! Myliu kelionės, knygas. Jei esu Londone, tiesiog tyrinėju, šiame mieste visad yra, ką atrasti!

Ar kitose šalyse pasiilgsti ko nors, ką gali rasti tik Lietuvoje?

– Tikrai skanios juoda duona, cha cha! Maisto, be abejo savo draugų, ir ypač gamtos. Lietuvos gamta nepaprasta ir labiausiai įkvepiantis dalykas Lietuvoje.

Taip pat skaitykite: Miesto pokalbiai: sociologas Artūras Tereškinas

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt