Prieš keletą metų šių velykinių stebuklų kūrėjos, kaunietės mama pradėjo eksperimentuoti kvilingo techniką ant tikrų kiaušinių lukštų (prieš tai per nedidelę skylutę kiaušinio gale pašalinamas turinys, pučiant jį per kitą skylutę – priešingame kiaušinio gale). Paruošti tokį produktą, kaip „darbo platformą“, užima aibes laiko… O kur dar įvairių popieriaus komponentų gamyba, spalvų derinimas, ornamentų originalumas. Tuomet, neteisingai įvertinusi savo kantrybės ribas, Aliona tarė sau, kad nė už ką neužsimtų tokiais reikalais. Jai patiko grožėtis, ir girti mamą už pasakiškus, subtilius, meniškus kūrinius. Visgi, praėjus tam tikram laikui, gyvenimas nusprendė savaip…
– Kaip kilo idėja užsiimti kvilingu, ir kodėl būtent ant kiaušinių?
– Kartą, mamos prašymu, ieškodama jai dažų kiaušiniams, atsitiktinai užėjau į dailės ir kitų meno reikmenų parduotuvę. Ten pamačiau įvairaus dydžio ir formos putų polistirolo ruošinių. Spontaniškai kilo idėja nupirkti keletą tokių daiktų mamai, nes, buvo atvejų, kai jos jau papuošti kiaušiniai netyčia nuo stalo nukrisdavo ant grindų ir suskildavo. Visos dienos darbas nueidavo šuniui ant uodegos, nes vieno tokio darbelio papuošimas užima visą dieną. Skaudu būdavo matyti mamos akyse liūdesį, kai ji rinkdavo kiaušinio liekanas nuo grindų. Putų polistirolo ruošiniai atsparesni smūgiams, galima pasirinkti iš keleto dydžių. Be to, jie idealiai tinka transportavimui, kai norima pasiųsti dovaną kam nors paštu ar per siuntų tarnybą (pvz., Šv. Velykų proga).
Tą patį vakarą turėjau laisvo laiko, tad, nieko neplanuodama, prisėdau ir išbandžiau dažus – kaip limpa ant nupirktų ruošinių. Gautas rezultatas taip patiko, kad nusprendžiau tęsti eksperimentą toliau… Tai, kas gavosi, maloniai nustebino mane pačią (aš taip džiaugiausi!). Pati kiaušinio forma – tobulai gamtos suformuota pagal aukso pjūvio dėsnį, todėl, asmeniškai man, labiausiai tinkanti forma tokiai puošimo išraiškai.
– Kaip gimsta ornamentai?
– Iš pradžių maniau, kad man pačiai neužteks vaizduotės, ir teks kopijuoti mamos darbelius. Tačiau, idėjos pačios lindo į galvą bedirbant. Lapelis po lapelio, taškelis po taškelio gimdavo akiai patrauklūs ornamentai. Pavyzdžiui, bežiūrint filmuką apie paukštelius, kilo idėja apie ornamentą „pelėdžiuką“, kuris, be kita ko, yra ir mano sėkmės talismanas. Kai kurias būsimų kiaušinių vizijas tiesiog pamatydavau sapne, ir, tikrovėje, kai darbas jau būdavo atliktas, ne kažin ką skirdavosi nuo susapnuotųjų.
– Ko, Jūsų manymu, reikia žmogui, norinčiam kurti tokius stebuklus?
– Pirmiausia reikėtų turėti bendrą supratimą apie tokių darbų technologiją. Tada žinoti – kokių medžiagų/priemonių tam reikės, ir kur jų rasti. Visa tai galima sužinoti naudojantis internetu. Labai svarbu susikuri ramią darbo vietą, kur niekas jūsų netrukdytų, neblaškytų, nes toks užsiėmimas reikalauja daug susikaupimo ir kantrybės. Būna, kad prie vieno kiaušinio papuošimo praleidžiu daugiau nei dvylika valandų.
– Kokią įtaką tai daro Jūsų kasdieniniam gyvenimui?
– Žinoma, tai padėjo manyje atsiskleisti tokioms užslėptoms savybėms, apie kurias iki tol nė pasvajoti nedrįsau. Šis kūrybinis procesas – puiki darbo terapija, užimtumas, savotiška atsipalaidavimo forma, kuri kartu ugdo ir kitus, kasdienybėje reikalingus charakterio bruožus, tokius, kaip kantrybė ir užsispyrimas kartu viename, sugebėjimas eiti iki galo neatidėliojant neužbaigtų darbų. Tai iš dalies daro įtaką net gyvenimo būdui, kaip puiki terapija, padedanti atsikratyti blogų gyvenimo įpročių.
– Kur galima pamatyti Jūsų darbus?
– Mano mokytojos – mamos – darbus galima pamatyti facebook’o paskyroje įvedus paieškos laukelyje „Zulfija“, arba paspaudus ant šios aktyvios nuorodos. O mano pačios kūrybą galite įvertinti čia. Tikiuosi, kad ir mano dukra pratęs savotišką „kiaušinių dinastiją“.
