„Yra du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl visatos aš abejoju.”
Albertas Einšteinas
Paskaičiau humanitarinių (!) mokslų daktarės, rašytojos, vertėjos, violetinių dvasios šauklio Erikos Drungytės, širdį turintį verti laišką– opusą – šauksmą tema ”Baubas ateina. Ir jo vardas yra ES” skirtą aukščiausioms Lietuvos valstybėms institucijoms, Laiške ji, be kitą ko, kviečia tautą į partizaninį karą. Prieš valstybę. Matyt, už vietą jos nekenčiamame Europos Parlamente.
Nusprendžiau atsakyti. Nes aš ir esu valstybė, tauta, pilietis. Negaliu nepaploti už apokaliptinę Lietuvos ateities viziją. Ir ne tik už ją. E. Drugytės baubas išties yra devynių galvų hidra: ES, Globalizmas, Federalizmas, Maksizmas ir taip toliau. Kažkodėl globalizmą ji tapatina su maksizmu. Sustosiu prie marksizmo. Rašytoja gal ir išmano savo profesiją, bet su politinėmis filosofijomis kiek striuka. Ji nežino, kad Kanadoje gyvena jos atitikmuo socialistė Naomi Klein, kurią pasauliui išgarsino jos knyga ”No logo”. Ši knyga tapo korparatyvinio globalizmo kritikų biblija. Parduota virš milijono knygų, išversta į dvidešimt aštuonias kalbas. Beje, abu N. Klein seneliai buvo įsitikinę komunistai. Taigi, antraip nei E. Drungytė, N. Klein tapatina globalizmą su laukiniu kapitalizmu. Problema su terminais ir tikrove?
Na, su apokaliptinėmis vizijomis E. Drungytė problemų neturi. Jeigu dar kas pamena, tai violetinio maro laikais ji buvo N. Venckienės šutvės dvasinis – poetinis ruporas. Tačiau ir vėl, problema su tikrove. Ji kažkaip šiandien neketina atsiprašyti psichologinį ir fizinį smurtą pas venckus patyrusios mergaitės bei jos nieko dėtos motinos. Sukurti savo tikrovę, kurioje egzistuoja aukštyn galvą apverstos moralės, sąžinės, teisėtumo dėsniai, gali bet kas, bet kaip pavadinti tą nesugebantį tos tikrovės palikti? Pasiskaitykite A. Einšteino citatą vietoje atsakymo.
Savo laiške valsybei E. Drungytė piktinasi, kad euroskeptikai, ”tautininkai”, violetiniai, vadinami gatve. Siūlau sudėlioti viską į savo vietas.
Ketverius metus melžiamo venckų sukurpto pedofilijos skandalo rėmėjų tarpe buvo ir dar liko dokumetuoti kriminaliniai nusikaltėliai, dokumentuoti šizofrenikai, teisiami ir nuteisti šmeižikai, melagiai, apsimetėliai, paraštiniai politikieriai už žalias akis pasiruošę parduoti sąžinę, buvę komunistai, žudikai, su tikrove susipykę neišprūsę pensininkai, neonaciai su ištatuiruotomis svastikomis ant krūtinės ir kraštutiniai dešinieji ”tautininkai” garbinantys dviejų nekaltų žmonių žudiką.
Visi jie iki vieno, nusispjovę į nekaltumo prezumpciją, reikalavo susidoroti su nieko dėtu dar vienu žmogumi. Tai vadinasi lynčas, gatvės teisė. Ir E. Drungytė turi įžulumo kaltinti valstybę platinant teisinį nihilizmą?
Ir tokių gatvės teisės šalininkų per 2012 metų rinkimus Lietuvoje pasirodė virš 100 000 žmonių. Tai dabar E. Drungyte, suprantate, kodėl jus vadina gatve, gatviniais? Tai – ne patyčios. Tai – faktas. Jie ir yra jūsų euroskeptikų – šovinistų rudoji gatvės kolona. Ar vėl klijoju etiketes? Ne. Nes tai taip pat faktas. Nes žygiojate per valstybines šventes kartu su neonaciais ir šovinistais šaukiančiais ”Lietuva lietuviams”, ”Juden raus” ”Sieg heil”. Pastaruosius du kartus jau tų dviejų paskutinių šūkių politiniais sumetimais nebešaukia, bet turinys išliko. Tiesa, jie lygina, kaip ir E. Drungytė ES su sovietų diktatūra, nors tai yra buka propaganda. Sakau, gal E. Drungytė ir jos šalininkai patys mokėsi komunistinės propagandos meno?
Na, o dabar, dabar ši gatvė, tie 100 000 yra naudojami referendumui prieš žemės pardavimą užsieniečiams pramušinėti. Šmeižtu, melais, bauginimais. Siekdami per užpakalinęs duris priversti Lietuvą nutraukti susitarimus su ES. Taip tikiedamiesi pasiekti savo ir ack, kaip nemalonu, Rusijai naudingų tikslų. Tam ir reikalaujama sumažinti parašų, reikalingų referendumui inicijuoti skaičių iki, akurat, tų pačių 100 000.
Kalbėdama apie BAIMĘ išeiti į gatves, neva po visą valstybę pasklidusią baimę reikšti savo nuomonę, E. Drungytė teigia, neva net sovietinės rusų okupacijos laikais taip nebuvo. Ką čia vaikelis mala? Tikriausiai buvo komsomolistė tais laikais, todėl jos persekiojimai nepalietė.
Kam taip įžeidinėti žuvusius pokario partizanus? Sovietinius disidentus? Savo aklą gerbėją N. Sadūnaitę? A. Patacką? S. Tamkevičių? Susideginusį Romą Kalantą? Kam įžeidinėjate kagėbistų 1980 metais nužudytą kalėjime kolegą poetą Rimą Buroką? Ir visą eilę garsius tų metų meininkus, filosofus, režisierius, kolegas rašytojus, nepabijojusius kalbėti tiesą? Tą pačią tiesą, kuri buvo sutrypta į mėšlą Garliavoje ir vietoje jos sukurptas monstras, tiesos butaforija ”TieSOS”. Tad kaip, E. Drunkyte, ar tikrai prie ruso buvo geriau?
E. Drungytė grąžosi rankas dėl ES ir JAV laisvos prekybos sutarties. Anot jos, pasaulio pabaiga, nes Lietuvos teritorija bus išparduota ir taps tų dviejų „korporacijų“ kankine. O kur dingo kritika Rusijai? Ji juk neperseniausiai tapo PPO nare? Pasiklausius, nagi tikrai prieš Lietuvą ruošiamas sąmokslas, kurią išgelbės tikrieji lietuviai, tikroji lietuvių tauta. Gal,“tautininkai“, atskleisite paslaptį ir pasakysite KAIP tai ruošiatės padaryti? Ir, ją išgelbėję, papasakosite, KAIP ją ruošiatės valdyti? Fiureris savo galvoje R. Čakutis, pavyzdžiui, siūlo sušaudyti pora šimtų nusidėjėlių „profilaktiniais sumetimais“.
Ir dar vienas klausimas, išties rimtas. Padėję ranką ant širdies atsakykite: kokiu pagrindu jus vis kalbate visos tautos vardu, kai ta tauta – tokie pat lietuviai kaip ir jūs,- parodė jums vidurinį pirštą per 2012 metų rinkimus? Tesurinkote vos 0,2 procentus balsų. O Venckienės šutvė šiandien net vieno nebesurinktų.
Ir pabaigai. Ar aš toks aklas, kad nematyčiau bėdų stekenančių Lietuvą? Matau. Rašau ir apie tai kalbu vos ne kasdien. Matau aibes nusivylusių, matau priverstus palikti Lietuvą, matau žmones gyvenančiu žemiau skurdo ribos. Matau kas met 21 000 savo vyrų sudaužytų moterų, matau vyrų nužudytas moteris, mušamus vaikus, korumpuotus policininkus, politikus, teisėjus, suknistus iš žmonių besityčiojančius biurokratus.
Matote, „tautininkai“, E. Drungyte, tai čia kieno tokia kaltė, kad tarp mūsų tokių yra? Europos Sąjungos? Gyvenau Švedijoje veik 30 metų, matau, kaip gali ir gyvena tikros demokratijos, tos, kurioms jau virš 400 metų. Ir jos, jos tapo ES narėmis. Ar jų žemę kas išpirko? Ar jie pardavė savo sielą velniui? Ar jie jau nebe švedai? Ar jie kvailesni už mus? Ar jie bėga pas mus uždarbiauti? Ar jų ligoniai vartosi smirdančiuose ligoninėse? Ne. Žinote kodėl?
Todėl, kad jie yra drąsūs žmonės, įžvalgūs žmonės, kurių nekankina akmens amžiaus kompleksai, erdvės baimė, horizonto baimė. O kuo mes blogesni? Kodėl mes turime užsidaryti nuo pasaulio iš baimės drebindami kinkas? Kodėl norime užsidaryti rezervate sukišę lyg stručiai galvas į žemę, kurios niekas neišneš, nes galioja LT įstatymai visiems? Aš ne už tokią Lietuvą kovojau, ne tokią regiu. Kitokią, nei jūsų, plustanti neapykanta ir baime kitokiems, drąsesniems, sėkmingesniems, darbštesniems, besidžiaugiantiems gyvenimu. Tokių Lietuvoje yra nepaprastai daug, tiesą sakant. Kaip tik todėl Lietuva ir išliks Lietuva tarp kitų valstybių.
Tad kaip ten su Alberto Einšteino citata viršuje? Ar įtikinau?
Originalus įrašas tinklaraštyje vinokuras.lt
