Baigus 10 klasių – į profesinę mokyklą: kodėl tėvams nėra ko baimintis?

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-06-27 02:04

Spausdinti | Komentarai

Organizatorių archyvo nuotr.

Apie tai, kad jaunuolis, vos baigęs 10 klasių, vidurinį išsilavinimą gali įgyti kartu su specialybe didelė dalis visuomenės nežino, o kita – vis dar nusiteikusi skeptiškai. Vienu šūviu nušauti du zuikius ir išmokti amato siūlo Lietuvos profesinio mokymo įstaigos. Tačiau pasak karjeros konsultantės ir lektorės Daivos Šilienės, ši galimybė labiausia nepatraukli jaunuolių tėvams ir nepalankios nuostatos keičiasi per lėtai.

Pataria leisti ne tik rinktis, bet ir klysti

Pasak specialistės, renkantis kitas mokymosi alternatyvas labiausia koją kiša nežinojimas ir nesidomėjimas kitomis galimybėmis. „Labai dažnai girdime tik vieną įmanomą studijų variantą –universitetas ir taškas. Vaikams, turintiems profesinių svajonių, patariame kalbėtis su tėvais, išsakyti savo norus. Tuo tarpu tėvus raginame leisti vaikams rinktis ir net suklysti, nes tik taip jie mokysis. Patikėkite, kad ir kokie autoritetai ir ką besakytų, jaunuoliai negirdės, – tikina karjeros konsultantė.

D. Šilienė nuo 2013 metų konsultuoja jaunuolius ir jų tėvus kasmetinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“. Karjeros konsultantė prisimena ne vieną atvejį, kai būtent mokymasis profesinėje mokykloje paskatino jauno žmogaus brandą. „Jei vaikui ėjimas į mokyklą prilygsta katorgai – kalbu mokinių žodžiais – ar tapatinimas su mokyklinio suolo trynimu, trūksta motyvacijos, tuomet visada sakau: mielieji, eikit ir nušaukit du zuikius – įgykite specialybę ir baikite 12 klasių –, per tą laiką ir branda ateis“, – mano specialistė.

Moteris taip pat pastebi, kad dažnas jaunuolis jau yra pakankamai brandus ir pats daro atsakingus sprendimus. „Jie suka į profesines mokyklas, aiškiai žinodami, kur, ko ir kada. Keletas pavyzdžių būtų tokie: mergina mokosi logistikos profesinėje mokykloje, o vėliau tęsia studijas aukštojoje mokykloje, turėdama kur kas tvaresnį žinių ir įgūdžių pamatą; arba pasirenka praktišką virėjo amatą, o vėliau kolegijoje studijuoja kineziterapiją. Ir kas gali pasakyti, kad tai neapgalvoti sprendimai? Tai pavyzdys, kaip įmanoma puikiai suderinti net kelias svajones, netrukdančias viena kitai“, – pasakoja D. Šilienė.

Tačiau karjeros specialistai nepaisant to, kokią mokymo įstaigą linkstama rinktis, pirmiausia rekomenduoja pažinti asmeninius jaunuolio gebėjimus ir polinkius. Mokymosi visą gyvenimą kontekste labai svarbu nebijoti suklysti ir pasirinkus netinkamai neprarasti motyvacijos išnaudoti įvairias žinių ir įgūdžių įgavimo galimybes bei formas.

Ramina: dėmesys akademiniams pasiekimams profesinėje mokykloje – pakankamas

Tėvai labiausia baiminasi, kad profesinė mokykla nebus pajėgi parengti jų vaikų brandos egzaminams. Tačiau Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Gimnazijos (bendrojo lavinimo) skyriaus vedėja Marina Aladovičienė skuba nuraminti: pasiruošimui egzaminams skiriamas pakankamas dėmesys, o profesijos mokymasis šalia – it papildomi užsiėmimai kaip ir bet kurioje kitoje gimnazijoje, tačiau suteikia kvalifikaciją ir pliusų stojant į aukštąsias mokyklas.

Profesinio mokymo specialistės teigimu, kasmet mokymo centrą pasirenka apie 200 jaunuolių, panorusių vienu metu įgyti ir specialybę, ir vidurinį išslavinimą, o pastarųjų akademiniai pasiekimai džiugina. Pasak M. Aladoviečienės, remiantis 2016 m. duomenimis Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro abiturientai – vieni iš gabiausių tarp Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokinių.

Dar vienas privalumas besirenkantiems profesinio mokymo įstaigas – atnaujintos ir trumpesnės kvalifikaciją suteikiančios mokymo programos. „Profesijos įgijimas paprastai trukdavo 3 metus, tačiau neseniai imta vykdyti naujas modulines mokymo programas, kurių trukmė 2,5 metų. Per šį laikotarpį 11–12 klasės mokiniai, žinoma, didžiausia dėmesį skiria pasirengimui laikyti valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, o įgiję vidurinį išsilavinimą jie dar mokosi 12 savaičių, iš kurių 5 yra skirtos praktikai įmonėje. Taigi 19-metis jaunuolis jau gali startuoti darbo rinkoje“, – teigia M. Aladovičienė.

Šiuo metu Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras vykdo 6 mokymo programas, kurias gali rinktis jaunuoliai, baigusieji 10 klasių: energetinių sistemų elektroniko, kompiuterinės įrangos derintojo, automobilių kėbulų remontininko, logisto-ekspeditoriaus, finansinių paslaugų teikėjo ir žiniatinklio programuotojo.

Ambicingi absolventai griauna stereotipus

Finansinių paslaugų teikėjo specialybę po 10 klasių pasirinkęs Glebas Bezuglovas praktiką atliko „Swedbank“ banke ir šiandien savo pavyzdžiu nori parodyti, jog profesinės mokyklos absolventas turi plačias galimybes.

„Iš baigusių profesinę mokyklą paprastai nesitikima, kad jie taps vadovais. Tačiau tokie kaip aš turime laužyti standartus, turėti daugiau ambicijų ir jas įgyvendinti. Pats planuoju tobulėti kaip finansininkas, manau, kad profesinė mokykla paklojo tinkamus pamatus, tad dabar dairausi, kuriame universitete rinktis tolimesnes studijas,o artimiausiu metu tikiuosi įsilieti į tokių kompanijų kaip „Western Union“ arba „Barclays“ kolektyvą. O kodėl gi ne?“ – šypsosi vaikinas.

Nuo birželio 1 d. prašymą mokytis profesinėse mokymo įstaigoje pateikti galima internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti skirtoje sistemoje www.lamabpo.lt. Bendrasis priėmimas tęsis iki rugpjūčio 18 d., o papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas tęsis iki rugsėjo 6 d. Mokymasis Lietuvos profesinėse mokyklose yra nemokamas.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt