Seimas pabaigė svarstyti teisės aktų projektus dėl teismų reorganizavimo. Bus sudėlioti paskutiniai taškai nuomonių, diskusijų ir siūlymų gausybėje. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota pažangi teismų reforma tęsiama.
Pirmasis teismų reformos etapas jau senokai įvykęs – 2013 m. sausio 1 d. sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkės teismai. Praėjus vos dvejiems metams nuo sujungtų apylinkių teismų veiklos pradžios, konstatuota, kad apylinkių teismų jungimas teisingumo vykdymo efektyvumo požiūriu visiškai pasiteisino. Pavyzdžiui, sujungus apylinkių teismus suvienodėjo apylinkių teismų teisėjų darbo krūviai: iki reformos darbo krūvis nagrinėjant civilines bylas teismuose skyrėsi iki 2,5 karto, o praėjus dvejiems metams – iki 1,3 karto. Taigi, akivaizdu, kad teisėjas galėdamas daugiau laiko skirti konkrečiai bylai, išnagrinės ją išsamiau ir atidžiau. Tikiu, kad teisingų teismų sprendimų jau pirmoje instancijoje yra gerokai daugiau.
Dabar žengiamas antrasis žingsnis – priimami įstatymai, kuriais siekiama, kad bylos operatyviai ir vienodomis sąlygomis būtų nagrinėjamos ne tik sujungtuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkės teismuose, bet ir likusiuose apylinkių teismuose. Sujungiant apylinkių teismus, numatoma, kad vietoj šiuo metu veikiančių 49 apylinkių teismų liks 12 apylinkių teismų. Po antrojo reformos žingsnio įgyvendinimo veiktų Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus regiono ir Vilniaus miesto apylinkių teismai. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus būtų sujungti į vieną – Regionų apygardos administracinį teismą. Turėtume Regionų apygardos teismą bei Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kaip jau minėjau, šiuo metu Lietuvoje veikia 49 apylinkių teismai bei 5 apygardų administraciniai teismai. Atlikus analizę išryškėjo problema: paaiškėjo, kad atskiriems teismams, o kartu ir teisėjams tenkantis bylų skaičius akivaizdžiai skiriasi, o esamas teisinis reglamentavimas, deja, nėra pakankamas tam, kad būtų tolygiai paskirstyti darbo krūviai tarp teismų.
Remiantis 2015 m. teismų veiklos apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais apylinkių teismų teisėjų darbo krūvio vidurkis buvo 78,74 bylų per mėnesį. Mažiausias darbo krūvis buvo Anykščių rajono (49,85), Skuodo rajono (50,27), Rokiškio rajono (52,73) ir Ignalinos rajono apylinkių teismuose (54,56). Tuo tarpu daugiausiai darbo turėjo Trakų rajono (104,44), Pakruojo rajono (104,60), Varėnos rajono (105,64) ir Raseinių rajono apylinkių teismai (121,50).
Palyginimui, apygardų administraciniuose teismuose teisėjų darbo krūvio vidurkis pernai buvo gerokai mažesnis nei apylinkių teismuose – 58,62 bylų per mėnesį: Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo 56,93; Kauno apygardos administraciniame teisme – 46,76; Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 73,07; Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 97,34; o Panevėžio apygardos administraciniame teisme – tik 25,36.
Antra, teismų reorganizavimu siekiama palengvinti žmonėms sąlygas kreiptis į teismą, t. y. norint paduoti skundą į teismą nebereikės važiuoti į konkretų teismą kitoje savivaldybėje, kaip yra šiuo metu. Žmonės galės paduoti skundus ir prašymus kuo arčiau savo gyvenamosios vietos, įstatymu nustatytame apylinkės teisme ar bet kuriuose jį sudarančio teismo rūmuose. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nebus keičiamos nei bylų teismingumo, nei teritorinio paskirstymo taisyklės. Jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams taisyklės turės užtikrinti, kad bylos teismo rūmų teisėjams būtų skiriamos taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitų teismo rūmų teisėjo. Noriu pasidžiaugti, kad Elektrėnų savivaldybėje bus įsteigti nauji Elektrėnų teismo rūmai, kurie suteiks galimybę Elektrėnų gyventojams realizuoti savo teises kuo arčiau gyvenamosios vietos. Šiuo metu elektrėniškiai turi kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą.
Įgyvendinus reformą, taip pat bus pasiekti ir kiti du svarbūs tikslai – bus efektyviau panaudoti teismų žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius, bei plėsis teisėjų specializacijos galimybės, didinant viename teisme dirbančių teisėjų skaičių.
Ir dar vienas aspektas, kurį norėčiau aptarti. Politikai dažnai būna nemylimi dėl jų inicijuojamų reformų ar didelei visuomenės daliai tiesioginę įtaką darančių sprendimų. Kad ir kaip stengtumėmės, vykdant reformas ar pertvarkas, keičiant procesus ar keliant naujus tikslus, visuomet atsiras žmonių, kurių lūkesčiai bus pažeisti ar sumažinti. Be abejo, kad to neišvengsime, tačiau demokratinėje valstybėje turime dėti pakankamai pastangų ir sukurti kompensacinius mechanizmus. Šioje srityje dar tikrai turime ką tobulinti. Todėl vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principais svarstomuose teisės aktų projektuose dėl teismų reorganizavimo siekėme nustatyti, kad paskirti siūlomų reorganizuoti teismų teisėjai toliau dirbtų po reorganizavimo veikiančiame atitinkamame teisme.
Noriu pasidžiaugti, kad teismų reformos antrojo etapo įstatymų projektai buvo parengti konstruktyviai bendradarbiaujant su Teisėjų taryba ir padedant Nacionalinei teismų administracijai. 2015 m. gegužę pateikiau juos Seimui, o lapkričio mėnesį buvo pradėti projektų klausymai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Gruodžio 22 d. jau buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo inicijuota šiame nutarime nurodytų teismų reorganizavimo procedūra. Taigi, jei Seimas pritars įstatymų projektams, 2018 m. sausio 1 d. turėsime 12 apylinkės teismų ir Regionų apygardos administracinį teismą. Pasikartosiu, tačiau man kaip teisingumo ministrui ypač rūpi, kokią įtaką reforma turės ne tik teisėjų darbui, bet visų pirma, kaip ji tenkins visų piliečių teisę sulaukti teisingumo. Aktyviai remiu šią reformą, nes tikiu jos nauda Lietuvos žmonėms.
