Kriminalas: juodos kainos pasmaugė lietuvį…

Paskelbė: Data: 2016-05-08 08:57

Spausdinti | Komentarai

Suvalkuose

Važiavau per Suvalkus ir svarsčiau, kaip taip atsitiko, kad važiuojant per Lenkijos meistelius ir miestus matai begales mažų parduotuvyčių, parduotuvių, krautuvių – sklepų. Žemaitiškai tai tiesiog rūsys, tad mano ausiai skamba gan juokingai. Kaip ir latviškas “užsliegts” – uždarytas. Ateini prie praduotuvės, o ta užslėgta… kaip raugintų kopūstų bačka. Seniau kaime akmeniu juos užslėgdavo. Žmonės visais laikais važiavo apsipirkti ten kur geriau, kur pigiau. Tarybiniais laikais dažnai skuodiškiai traukdavo į Prtiekulę, į “voientorgą” – karinio miestelio parduotuvytes. Ten visad būdavo visko daugiau, ko negausi mažame miestelyje. O jau ko nors stambesnio lėkdavom į Liepoją. Tėvai pasakojo, jog po karo buvo laikas kai latviai plūsdavo į Lietuvą pirkti miltų duonai. Kaip gaila, kad pas mus kainos nėra žemesnės nei Latvijoje. Nes tokiu atveju latviai trauktų pas mus apsipirkti ir gal būtų visai neblogai, bet va yra taip, jog mes važiuojame šniūrais į Lenkiją.

Trūko ir mūsų šeimai kantrybė – ir mes su žmona išvažiavome apsipirkti maisto produktų į Lenkiją. Ne todėl, kad už prastai gyventume, tiesiog nebesinori būti nuolatiniu nuolaidų medžiotoju.

Aš niekada nedalyvavau visokiose keistose akcijose kaip “jemam” – man žema yra išpampusiomis ant kaktos akimis bėgti vakare ar naktį į parduotuvę, kad kažką gaučiau pigiau. 

Ir kodėl vakare? Kodėl naktį? Čia koks pasityčiojimas iš pirkėjų ar ką? Ir man visai nesvarbu, kad žmonės tą patį daro Londone ar Niujorke. Man tai nėra rodiklis. Tai žmogaus žeminimas. Be abejo, kiekvienas turi pasirinkimo teisė. Yra pasirinkimo teisė nepirkti garsiojo kalafioro, o nusipirkti suvytusią morką. Yra tokia teisė. Bet vieną dieną gali likti tik druska ir vanduo. Prie pasirinkimo teisės dar grįšiu.

Nuo Kauno iki Suvalkų gal 123 kilometrai. Tai beveik tas pat, kas nuvažiuoti į Vilnių. Kai automobilis varomas dizeliu, o namie rūsy stovi papildomas didžiulis šaldiklis, važiuoti į Lenkiją nusipirkti ilgesniam laikui produktų išsimoka. Mes tikrai nebevaikščiosime į prekybos centrus – gal iš smalsumo. Kai pritrūks grietinės, kefyro, batono, duonos ar pieno, trauksime į savo rajono mažytę parduotuvytę – čia visad kainos proto ribose. Tegu tie prekybos centrai kariasi ant savo kilpos. Pabodo. Tai bus tyli mūsų rezistencija prieš aukštas kainas. Partizaninis kainų karas.

12

Važiavau į Lenkiją, klausiausi radijo ir kraipiau galvą: ką jie nori apgauti? Patys save? Sumažins PVM mėsai iki 9 ar 5 proc. Ir kaip tai atrodys mūsų akimis? Kiaulienos sprandinė be kaulo (“Maksimoje”, prieš kelias dienas) kainavo 4,63€/kg, kaina be PVM 3,83€/kg. PVM sudaro tik 80 eurocentų. Jeigu PVM mokestį sumažinsi iki 9 ar 5 proc. tuomet ta mėsa turėtų kainuoti 4,17€/kg arba 4,02€/kg. Tačiau ji vistiek lieka aukšta, lyginant su nesenais 2014-ais metais, prieš pat euro įvedimą, kai mums į akis melavo, jog kainos nekils arba kils nežymiai. Tada kiaulienos sprandinė be kaulo kainavo 3,91€/kg. Tuo tarpu kai Lenkijoje tą pačią sprandinės kilogramą galiu pirkti už 10-12 zlotų už kilogramą. Dabar kursas: 1 euras – 4,44 zloto. Taigi Lenkijoje ta pati kailiena – 2,25-2,70€/kg. Gerai, spaukim, spjaukim į tą Lenkiją. Sutinku, ne visi ten gali nuvykti iš tolimesnių Lietuvos kampelių, tačiau mūsų kaime valstiečiai ir ūkininkai kiaulieną stumdo po 2€/kg.  Negi tie mūsų politikai visiški asilai, jog mano, kad ir mes tokie patys ir jau praradome įgūdžius skaičiuoti? PVM sumažinimas kainų nepakeis. Nepakeis net ir jo panaikinimas – jos vistiek išliks aukštos. Be to, juk tikite manimi, kad sumažinus, tarkim, mėsai PVM iki 5 proc., kaina nesumažės lygiai tokiu pat procentu. O jei prekybos centrų koks žurnalistėlis paklaus, kodėl taip yra, jie suras visokių keistų priežasčių: “kiauliena pernykštė”, “užsiliko sandėly”, “pirkom kitokia kaina”, “įtakoja naftos kainos” ir dar visokie pautai tarp kojų… prastam šokėjui taip būna.

13

Važiavau į Lenkiją ir svarsčiau: o kodėl mūsų prekybos centrai neveža didžiumos maisto produktų iš Lenkijos? Ten ta pati kiauliena, vištiena, agurkai… Juk produktai labai panašūs, valgymo įpročiai beveik tie patys, kokybė irgi tokia pat, kaip ir lietuviškų produktų. Tik jau nepradėkit aiškinti, kad lietuviai kažkaip ypatingiau augina ir bulves, ir kiaules?! Kodėl prekybos centrai mėsą (ir ne tik) tempia iš kažkur, iš tolimų kraštų: Airijos, Belgijos… Ji ten pigesnė nei Lenkijoje? Juk vežama ne iš kokių nors atsilikusių kraštų, o iš tokių, kuriuose pragyvenimo lygis aukštas. Kuriuose kiaulininkas gauna padorų atlyginimą. Kur fermose leidžia muziką. Kur kiaules pjauna civilizuotai. Kur laikomasi visokių griežtų standartų. Juk visa tai kainuoja. Tad kaip ten mėsa tampa pigesnė nei Lietuvoje užauginta, nei užauginta Lenkijoje? Kaip taip atsitinka? O gal mums veža kokį nors surogatą? Pavyzdžiui kiaules augina kokiu nors hirdoponiniu būdu. Tarkim, britai kratosi tokios mėsos, bet ją mielai valgo durnelis lietuvis. Na, netikiu ir tuo. Čia kažkas ne taip. Kas visgi dirba tose fermose, kad mėsa tokia pigi, kad ją iš tolybių tolybės velka mūsų prekybos centrai? Juk prekybininkai negali būti tokie kvailiai, kad pirktų brangią mėsą ir užsidėtų labai mažą antkainį ir pardavinėtų vis kylančiomis kainomis, ir… Ne, taip negali būti… Kur mūsų lietuvaičiai ir lenkai uždarbiauja Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje? Fermose, vištidėse… Ir dirba kaip vergai. Dirba kaip vergai, bet uždirba daugiau nei tą patį dirbtų Lietuvoje. Kas ten tuos pomidorus skina Ispanijoje, kas braškes raško, kas bulves prižiūri Škotijoje, kas avis gano, kas vištas brituose vaiko po fermos kiemą, kas lašišas Norvegijoje fabrikuose varto? Kas? Latvis, lietuvis ir lenkas, kaip vilkas, lapė ir meška.

Emigravo vilkas, lapė ir meška į Angliją dirbti, geresnio gyvenimo ieškoti. Pasuko savais keliais ir sutarė po mėnesio susitikti pakalbėti kaip kam sekasi.

Susitinka. Lapė visa perkarusi pasakoja:

-Įsidarbinau vištidėje. Pirmą dieną vištą suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir išmetė. Valkatauju.

Vilkas irgi perkaręs, murzinas… Pasakoja:

-Įsidarbinau avių fermoje. Pirmą dieną vieną suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir atleido. Va, valkatauju, po konteinerius landžioju.

Na, o meška visa įmitusi, žandai išsipūtę, kaiplis blizga, pasakoja:

-Aš tai statybose įsidarbinau, su lenkais. Jų vakare ten niekas neskaičiuoja…

Anekdotas, matyt, atspindi skaudžią teisybę – nei lenkų, nei lietuvių ten už žmones tose fermose nelaiko. Susidaro įdomus ratas: lietuvis neišgali įkąsti į lietuviškas kainas, važiuoja dirbti į Airijos fermą, jo užaugintos ir pigiai parduotos kiaulės važiuoja į mūsų prekybos centrų sandėlius, paskui patenka į lentynas ir paskui lietuvio šeima už atsiųstus iš britų svarus išleidžia pinigą tai pačiai mėsai pirkti, kurią tėtukas svetimuose kraštuose augino. Įdomus ratas.

14

Lietuvi, lakstyk paskum nuolaidų uodegas!

Žinoma, žinoma… aš neabsoliutinu. Yra prekybos centruose ir tos lietuviškos produkcijos, tos kiaulienos, ir lenkiškos. Bet kodėl lietuvis kaime parduoda kiaulieną tokia pat kaina kaip ir lenkas savo prekybos centre. Vadinasi lenkas verslininkas kiaulieną iš augintojų gauna po kokį 1€/kg. Bet išeitų, jog ir lietuvis kapitalistas iš lenko augintojo gali kiaulienos gauti už tą patį eurą. Bet pas mus jis parduoda tą kiaulieną už 4€/kg. Kas čia tą antkainį sudaro? Ar tik nebus transporto išlaidos?! Juk juokauju… Aišku, jog tai yra lupikavimas. O kol pirkėjas perka, tol kainą ir kelia. Ar gali kas nors uždrausti pardavėjui kelti kainą? Juk mes gyvename demokratratinėje šalyje – laisvė, be jokios lygybės. Apie brolybę galėjom svaigti prie socializmo.

15

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Stovėjau prie sodo-daržo centriuko, kuris mūsų akimis visiškai neprimena prekybos centro – neprašmatnus, nepriklauso jokiam tinklui, šeimos biznis – ir žiūrėjau kaip smulkusis lietuvis biznierius su savo moteria į didelę dengtą priekabą krauna trąšas, kiparisus. Grįžęs parduos už tą pačią kainą kaip Lenkijoj, tik eurais. Nepavydu. Žmonės sukasi kaip išmano.

Ar pastebėjote kaip valdžia saugo lietuviškąjį prekybos centrų biznį! Nėra tiriama kodėl staiga po euro įvedimo pakilo kainos, bet norima mažinti PVM. Vėlgi, kieno sąskaita? Mūsų pačių sąskaita. Juk tuos pinigus, kurių nesurinks į biudžetą sumažinus PVM, bus stengiamasi atgauti padidinus kitokius mokesčius. Ir mes vėl išleisime tiek pat – išeisime šunims šėko pjauti. Arba kam nors nupjaus finansavimą, ką nors “sumažins”, panaikins, nugriaus. Galima, tarkim, sumažinti mokyklų skaičių, galima atleisti dalį policininkų ar gaisrininkų, galima reorganizuoti… o geriausia būtų nebeduoti mamoms išmokų už vaiko auginimą – pagimdo ir tegu iškart eina dirbti. Be abejonės, norėdami atgauti prarastas pajamas į biudžetą kirs per silpniausią visuomenės grandį, kuri negali pasipriešinti. Tik gink dieve, neliesti monstrų. Negali pjauti šakos ant kurios sėdi. O valdžia: visos tos rujos polikierių, visos tos partijos, kurios viena nuo kitos iš esmės skiriasi tik pavadinimais, galimai, sėdi prekybos centrų ir kitokių stambių struktūrų kišenėse. Tai ką rašau, skamba marazmatiškai, bet geriau taip, nei taip kaip mums meluoja per TV. Štai sako, jog lietuviai darbdaviai skundžaisi, kad jau dėl emigracijos ėmė trūkti kvalifikuotų darbininkų ir jau reikėtų juos įsivežti palankesnėm sąlygom iš Ukrainos, Baltarusijos. Bet nepriduriama, jog lietuvis savo krašte nenori dirbti už vergišką atlyginimą, nes jis nebesutenka ant duonos ir sviesto. Nepriduriama, kad už šunišką atlyginimą sutinka dirbti baltarusis. Ir kas čia gero?…

16

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

O kam nusvyra rankos, tas nusiperka butelį degtinės.

Lenkijoje nusipirkau už 10 eurų lenkišką kastuvą. Lietuvoje tokių paprastų daiktų niekas negamina. Pas mus viskas iš Kinijos. Kodėl lietuvis beveik nieko nebegamina? Juk mes kaip tauta esame ir protingi, ir darbštūs, ir verslūs, ir apsukrūs. Bet lietuviško kastuvo nesu matęs. Kodėl pas mus nėra tiek pomidorų, agurkų šiltnamių, kad pamaitintume save ir atsirastų kaime darbo vietų? Kodėl mums neužtenka savos kiaulienos ir ją reikia įsivežti iš kitur? Ar lietuvis jau nebemoka kiaulių auginti?

17

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Juk prisiminkim smetonos laikus – lietuviški bekonai į Angliją keliavo, o ne iš jos. Kaip čia taip? Kodėl pienininkai priversti pieną pardavinėti po 8-15 eurocentų už litrą, o mes tą patį pieną perkame už eurą ar du. bet mūsų rajono kioskelyje jis eina po 90 eurocentų. O štai žvilgterėjau į seną, 2014 metų gruodžio mėn. “Pizmos” čekį, ten litras pieno – 2,8 litų. Eurais tai būtų 0,81€.

Situacija Lietuvoje yra pakankamai įkaitusi ir valdžios vyrams, jei jie nori pataisyti savo reputaciją, visų pirma reikėtų ne apie PVM didinimus-mažinimus kalbėti, o išimties tvarka patikrinti prekybos centrus. Aš kaip pilietis noriu žinoti kiek nuo maisto prekių pasiima prekybos centrai, kokius antkainius užsideda. Ne vidutinius, o realius. Mes turime ištisą armiją visokiausio plauko tikrintojų – tegu eina ir tikrina. Ne akmens amžiuje gyvenam: yra kompiuteriai, programos, galų gale kalkuliatoriai ir popieriaus lapas – tereikia smegenų. Tegu eina ir tikrina, tegu mums galų gale pasako, paaiškina kur čia šuo pakastas. O gal paaiškės, kad prekybos centrai nėkuo dėti, galbūt Lietuvą prakeikė kokia nors čigonė – pikta akimi į mus pasižiūrėjo.

18

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Prekybos centrai ginasi: antkainis komercinė paslaptis, negalime atskleisti. O gal tiesiog vagies kepurė dega. jei antkainiai yra nedideli, tai ko bijoti. Bet jei jie visgi yra neproporcingai išpūsti ir niekuo nepagrįsti?

Ir užbaigsiu šitą rašliavą savo draugo paprastais žodžiais, kuriuos jis man parašė po to, kai į savo blogą įkėliau vadinamąjį “marazmą” (222-oji istorija): “Gaila gi žiūrėti į savo šalį: pusė išvažiavo velniop, kitos pusės pusė jos tiesiog nekenčia! Tai kam tie tankai, NATO, energetinės nepriklausomybės bla bla bla… lanko skausminga mintis, kad kas bežengtų čia žingsnį, pusė tautos tiesiog pasitiks su duona ir druska, nes blogiau juk nebus, o tikėtis geriau visada reikia…pravalas kažkoks: ar galėjau kada pagalvoti, kad šalį, kurioje gimiau ir užaugau, kurioje nepriklausomybę pasitikome kažkokie lochai taip nustekens?”.

Neturiu kol kas daugiau ką pridurti.

Turiu…

19

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Boikotuoti prekybos centrus reikia ir būtina. Tokia pozicija: “Negali įpirkti kalafioro – nepirk!” – yra ydinga. Lygiai taip pat galima pasakyti: nenori dirbti per dieną po 16 valandų, tai nedirbk, susirask darbą, kuriame reikėtų dirbti tik 8 val. Tačiau prisiminkime, jog masėms niekas nieko nedavė už ačiū, viską teko išplėšti per kraują, streikuojant, protestuojant. Mums rusai neprikalusomybės irgi neatidavė veltui, teko ir dainuoti, ir už rankyčių susikibus linguoti ir į tankus plika krūtine žiūrėti. Bet mes savo pasiekėm. Abejingumas gali būti prilygintas blogiui. Gyvenant pagal logiką, jog pirksiu tik tai ką įkandu pagal savo kišenę, vieną dieną gali paaiškėti, jog liko tik druska. Bet ir druska Lenkijoje pigesnė. Cha-cha-cha…

pranoistorijos.blogspot.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt