Lietuva nepripažįsta asmenų su negalia kaip savo piliečių

Paskelbė: Data: 2016-10-31 08:43

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons nuotr.

Pilietines teises turi piliečiai – konkrečios valstybės – kaip politinės organizacijos nariai. Viena ryškiausių politinio dalyvavimo teisių – rinkimų teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas yra pripažįstama tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Tačiau, pasirodo, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra vertinami vienodai lygūs ir/ar verti turėti vienodas politines teises.

Lietuvos ryto televizijos transliuoto reportažo metu (žiūrėti nuo 05 min 40 s.), žurnalistė piktinasi, kad sutrikusį intelektą turintys asmenys, sulaukę 18 metų, gavo „Vaigausko siunčiamus kvietimus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti“ ir teigia, kad giminaičiai jaučiasi sukrėsti ir tuo pasipiktinę. Bet ar taip neturėtų būti? Tai yra, ar neturėtų kiekvienas pilnamečiu tapęs Lietuvos pilietis būti vertinamas kaip lygus ir pilnateisis savo valstybės narys? Kodėl žurnalistė ar p. Vaigauskas manosi galintys skirstyti Lietuvoje gyvenančius žmones į piliečius ir nepiliečius vien dėl jų turimos psichikos ligos ar sutrikimo, senatvinės demensijos ar negalios? Nes, pasak jų „jie negali suvokti, už ką ir kaip balsuoti?”. Jau net nepaisant to, kad vartojami įžeidžiantys terminai, apibūdinantys asmenis turinčius vienokius ar kitokius intelekto ar psichikos sutrikimus, panašu, kad nei vienas pašnekovas nėra susipažinęs su žmogaus teisių standartais.

Ką tokiu atveju reiškia pagrindinis visos tarptautinės teisės principas „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“, kuris įrašytas dar 1948 m. priimtoje Jungtinių tautų (JT) Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ar 2006 m. JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri užtikrina neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis.

Ar senai visame pasaulyje buvo kovojama dėl to, kad moterys įgytų teisę balsuoti ir taip galėtų dalyvauti demokratiniame valstybės gyvenime. Tai kodėl mes vis dar manome, kad galime eliminuoti tam tikras visuomenės grupes iš valstybės gyvenimo, ar tai žurnalistės ar Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) vadovo kompetencija nuspręsti, kas turi ar neturi teisę balsuoti, ar kas „gerai“ arba blogai“ įgyvendina savo pilietinę teisę?

Ir ar visi „sveikieji“ tą teisę įgyvendina tinkamai ir teisingai? Jeigu visuomenėje keliamas klausimas dėl vienų ar kitų visuomenės narių išskyrimo, ar „nepagrįsto“ jų teisių turėjimo, ar tuomet visi kiti visuomenės nariai irgi tokia teise gali naudotis? Nes remiantis teisiniu požiūriu, nėra labiau ar mažiau teisių vertų visuomenės grupių, visos teisės turi būti vienodai užtikrinamos visiems žmonėms.

Taigi tarptautinėje teisėje vienareikšmiai pripažinta, kad negalia (nepaisant, ar tai fizinė, ar psichikos, ar intelekto) negali būti pagrindas apriboti žmogaus teisių, jokių teisių. JT Neįgaliųjų teisių konvencija aiškiai nurodo, kad valstybė turi užtikrinti neįgaliesiems galimybę veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti. Nėra jokių išimčių ar išlygų, kurios numatytų galimybę vienokią ar kitokią negalią turinčius žmones išbraukti iš rinkėjų sąrašų.

Atvirkščiai, JT Neįgaliųjų teisių komitetas įvertinęs, kaip Lietuva įgyvendina Konvencijos nuostatas, pažymėjo aiškius šios politinės teisės asmenų su negalia atžvilgiu pažeidimus ir rekomendavo Lietuvai panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, draudžiančias asmenims su negalia balsuoti ar kandidatuoti rinkimuose, taip pat ir panaikinant galimybę asmenis su negalia pripažinti teisiškai neveiksniais dėl jų negalios. Taip pat atkurti balso teisę visiems asmenims su negalia, kurie iki šiol buvo neįtraukti į šalies rinkėjų registrą.

Kaip vykdomas Jungtinių Tautų Komiteto pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas Lietuva turi atsiskaityti ir informuoti Komitetą per 12 mėnesių. Deja, ypač apmaudu, kad Lietuvos valstybės atstovai, atsakingi ne tik už rinkimų organizavimą ir tinkamą įgyvendinimą, bet iš už JT Konvencijos įgyvendinimą, nežino ar nesuvokia šios teisės ir Komiteto rekomendacijos esmės, ne tik sutikdami, kad „tokie asmenys balsuoti negali“, bet ir siūlydami giminaičiams „nustatyti asmenims neveiksnumą, jeigu nenorima, kad jie balsuotų“. Neva tai bus teisinis pagrindas šiems asmenims nenešti rinkimų biuletenių.

Tuomet, kai viso pasaulio neįgaliųjų ir teisinė bendruomenė siekia, kad galiausiai ši (dalyvavimo valstybės politiniame gyvenime) ir visos kitos pagrindinės žmogaus teisės būtų vienodai užtikrinamos ir pripažįstamos visiems asmenims su negalia, Lietuvos valstybės pareigūnai ragina asmenis su negalia išbraukti ne tik iš rinkėjų sąrašų, bet apskritai eliminuoti juos kaip Lietuvos piliečius ir kaip asmenis prieš įstatymą, pripažįstant juos neveiksniais.

Dovilė Juodkaitė yra Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė

Manoteisės.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt