Lietuviai palankūs Europos Sąjungai, bet netiki savo įtaka

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-21 08:42

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons nuotr.

Šį rudenį Europos Parlamento užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, jog lietuviai teigiamai vertina narystę ES ir pripažįsta jos naudą. Visoje Europoje jie jaučiasi geriausiai informuoti apie Europos Parlamentą (EP) ir norėtų jį matyti svarbesnį. Kita vertus, lietuviai mano, kad jų nuomonė nėra svarbi nei ES, nei jų pačių šalyje.

67 proc. lietuvių teigiamai vertina savo šalies narystę ES. Geriau ją vertina tik liuksemburgiečiai, airiai, olandai bei vokiečiai. Net 86 proc. lietuvių mano, kad narystė ES jų šaliai davė naudos – tai didžiausias rezultatas iš visų Sąjungos šalių. Blogiausiai savo šalies narystę ES vertina graikai, čekai, italai, kipriečiai bei austrai (čia narystę remia vos 31–37 proc. gyventojų). 46 proc. apklaustų lietuvių teigė, jog ES prisidėjo prie jų šalies ūkio augimo (ES vidurkis – 35 proc.), o 40 proc. sutiko su teiginiu, kad ES suteikia žmonėms naujų darbo galimybių (ES vidurkis – 30 proc.).

Vos ketvirtadalis lietuvių įsitikinę, kad jų balsas svarus – ir Europos Sąjungoje (25 proc.), ir Lietuvoje (23 proc.). Tai vieni mažiausių rodiklių ES. Lietuvoje tikinčių savo įtaka ES per metus sumažėjo 11 proc. punktų. Dar mažesni Graikijos, Kipro, Estijos, Latvijos Italijos, Čekijos ir Ispanijos rodikliai. Įtaka savo šalyje mažiau negu lietuviai tiki tik graikai. Pažymėtina, kad vidutiniškai Europoje daugiau žmonių tiki savo įtaka savo šalyje (53 proc.) negu Europos Sąjungoje (37 proc.), tik Lietuvoje ir Rumunijoje yra atvirkščiai.

Lietuviai gerokai šviesiau mato ES ateitį negu dauguma europiečių: 41 proc. lietuvių mano, kad Europos Sąjungoje reikalai krypsta į geresnę pusę, o 30 proc. – kad į blogesnę (ES vidurkis – atitinkamai 25 ir 54 proc.). Vertindami savo šalį, lietuviai gerokai kritiškesni – 48 proc. atsakiusiųjų mano, kad Lietuvoje reikalai prastėja. Vis dėlto tai mažiau negu ES vidurkis (58 proc.). Šiuo klausimu didžiausi optimistai yra maltiečiai ir airiai, o didžiausi pesimistai (ir ES, ir savo šalies perspektyvos klausimu) – graikai, prancūzai ir ispanai. Bulgarai ir rumunai pozityviai mato ES, bet ne savo šalies ateitį. Palyginti su pernai, europiečių politinis pesimizmas abiem klausimais sustiprėjo 13–14 proc. punktų.

Lietuviai visoje Europoje jaučiasi geriausiai informuoti apie Europos Parlamentą (tai patvirtino 47 proc. apklaustųjų) ir daugiausia girdėjo, matė ar skaitė apie šią instituciją žiniasklaidoje (net 81 proc.). ES vidurkis – atitinkamai 32 ir 60 proc. Europos Parlamentą dauguma lietuvių (58 proc.) vertina neutraliai, 26 proc. – teigiamai (tai beveik sutampa su ES vidurkiu), o 13 proc. – neigiamai (ES vidurkis – 28 proc.). Net 62 proc. lietuvių norėtų, kad EP vaidintų svarbesnį vaidmenį – tai 12 proc. punktų daugiau nei pernai ir 16 proc. punktų daugiau nei ES vidurkis.

Iš visų euro zonos šalių lietuviai mažiausiai tiki, kad euras yra tarp svarbiausių europinės tapatybės komponentų: taip Lietuvoje mano 28 proc. apklaustųjų – tai 11 proc. punktų mažiau negu pernai. Lietuviai taip pat mažiausiai visoje ES tiki tuo, kad europinę tapatybę sustiprintų tiesiogiai renkamas ES prezidentas (8 proc., palyginti su 22 proc. ES vidurkiu). Nepaisant to, net 45 proc. lietuvių pageidauja didesnio ekonominės, biudžeto ir mokesčių politikos koordinavimo Europos Parlamente – tai didžiausias rodiklis ES (vidurkis – 25 proc.).

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt