Naujoji mokesčių reforma: ką reikia žinoti?

Paskelbė: Data: 2018-07-02 03:53

Spausdinti | Komentarai

Pexels.com archyvo nuotr.

Birželio 28 dieną, ketvirtadienį Seimas pritarė ir galutinai patvirtino mokesčių reformos įstatymą. Dalia Grybauskaitė nedelsė dėl Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų pasirašymo, tad jie įsigalios po pusmečio – kitų metų sausio 1 dieną. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Prezidentė šeštadienį pasirašė iš viso 19 įstatymų, kuriems, pasak prezidentūros, „svarbūs įsigaliojimo terminai“.

Pagal šią reformą įvedami 20% ir 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), plečiamos jo taikymo ribos, darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai sujungiami, įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“. Taip pat ši reforma patvirtino ir „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus atsisakymą bei II pensijų pakopos modifikavimą.

Tokiam Seimo sprendimui pritarė 75, prieš balsavo 5, susilaikė dar 12 parlamentarų. Opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsavime nedalyvavo.

Priėmęs mokesčių reformą, Seimas ketvirtadienį iš karto pritarė ir valstybinio socialinio draudimo reformai, pagal kurią yra įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“. Už tokį sprendimą balsavo 77, prieš buvo 10, susilaikė dar 5 parlamentarai.

Ši mokesčių reforma įneš nemažai pokyčių į kasdienį visuomenės gyvenimą.

Jau 2019 metų pradžioje bus patvirtintas 300 eurų neapmokestinamas pajamų dydis, kuris augs kelis metus iš eilės ir 2021 metais pasieks 500 eurų ribą. Šiuo metu neapmokestinamas pajamų dydis yra 380 eurų, tačiau pagal naują sistemą jis siektų vos 272 eurus. Taip pat plečiamas ir neapmokestinamo pajamų dydžio taikymas. NPD bus taikomas iki 2 VDU ribos (maždaug 1760 Eur). Šiuo metu NPD taikymo riba – apie 1,3 VDU.

Taip pat nuo 2019 metų numatomi 20% ir 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Kitąmet 20% tarifas būtų taikomas pajamoms iš darbo santykių, kurios neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (apie 8,800 Eur per mėnesį), 2020 m. – 84 VDU (6.200 Eur per mėnesį), 2021 m. – 60 VDU (4.400 Eur per menėsį). Didesnėms pajamoms būtų taikomas 27% GPM. Dabar GPM sudaro 15%. 15% GPM bus toliau taikomas pajamoms iš dividendų, kitoms pajamoms ne iš darbo santykių, viršijančioms 120 VDU, išskyrus pajamas iš individualios veiklos – joms bus taikomas 20% GPM.

19,5% ir 1,47% – tokia numatyta socialinio draudimo įmoka darbuotojams, įskaitant privalomą socialinio draudimo fondą ir darbdavio socialinio draudimo įmoką. Dabar darbuotojas moka 9%, darbdavys – 31,18% bendrą tarifą.

Planuojama, kad pritaikius šia mokesčių reformą, gyventojų atlyginimai „ant popieriaus“ turėtų išaugti net 28,9%.

Apie 8,800 eurų – tiek kitąmet sieks patvirtinos „Sodros“ įmokų lubos. Jos 2019 m. bus taikomos pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (apie 8.800 Eur per mėn. iki mokesčių). 2020-aisiais taikymo riba mažės iki 84 VDU per metus, 2021-aisiais – iki 60 VDU per metus. Iki šiol „Sodros“ įmokų „lubų“ nebuvo.

Atitinkamai keisis ir „Sodros“ išmokos, susietos su darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negalės būti mažesnė nei 62,06% (anksčiau buvo 80%) nuo atlyginimo dydžio. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoka sumažės nuo 100% iki 77,58%  atlyginimo dydžio.

Vaiko priežiūros išmokų dydis iki vaikui sueis vieni metai taip pat keisis nuo 100% iki 77,58% nuo atlyginimo dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Pasirinkus išmoką iki dviejų vaiko metų, išmoka atitinkamai sieks 54,31% ir 31,03% nuo atlyginimo dydžio.

Nedarbo draudimo išmoką, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis, siūloma skaičiuoti taip: pastovioji dalį sudarytų 23,27% nuo minimaliosios mėnesinės algos, o kintama dalis 1-3 nedarbo dienomis būtų 38,79% apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 d. – 31,03%, 7-9 d. – 23,27%.

Vyriausybė pabrėžia, kad įstatymų pakeitimai sumažins darbo jėgos mokesčius, ypač vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau opozicija teigia, kad pertvarka pareikalaus didelių biudžeto išlaidų, pataisos priimtos chaotiškai, neįvertinus įtakos šalies finansams.

Kaip pranešė Prezidentūra, D. Grybauskaitė taip pat pasirašė Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartis, karių atlyginimus ir socialines garantijas didinantį įstatymą. Taip pat nuo kitų metų pradžios įsigalios pataisos, kurios leis gyventojams skirti iki 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms bei pataisos, kurios nustatys kadencijas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimą kultūrinių įstaigų vadovams.

Būtent šios reformos priėmimu Seimas užbaigė pavasario sesiją ir atsisveikino iki rudens. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt