„Patys kalti?“ Minimalią algą dalijasi 20 antstolių

Paskelbė: Inga Labutytė-Atkočaitienė Data: 2017-10-20 01:31

Spausdinti | Komentarai

Manoteises.lt archyvo nuotr.

Skolos iš niekur neatsiranda. Jų prisidaro patys skolininkai, patekę į pačias įvairiausias situacijas. Tačiau, ar sąžininga reikalauti grąžinti skolas ir kartu atimti galimybę užsidirbti jų grąžinimui? Pragyventi iki kito atlyginimo? Lietuvoje vieno gyventojo skolas gali administruoti net keliolika antstolių. Tokiu atveju darbovietės, kurioje dirba skolininkas, buhalteris kas mėnesį turi kiekvienam antstoliui pervesti po kelis ar keliasdešimt eurų. Kalbinti herojai sako tiesiai šviesiai – nedirbsiu, nes dirbant nieko nelieka. Šiuo metu turint skolų nurašoma pusė minimalaus atlyginimo arba daugiau nei du trečdaliai minimalų atlyginimą viršijančios sumos.

Vienas iš šio straipsnio herojų, Egidijus, sako, jog jo skolas administruoja apie 15 antstolių. Valstybei vyras skolingas maždaug 30 000 eurų, o gražinti turi keliariopai didesnę sumą. Net jei rytoj stambiausia tarptautinė įmonė paskirtų jį generaliniu direktoriumi, vargu ar vyras iki pensijos sugebėtų išmokėti tokio dydžio skolą. Skaičiai iš antstolių plaukiančiuose dokumentuose priverčia nusvirti rankas, todėl Egidijus dirba neoficialiai. „Negaliu oficialiai dirbti, nes antstoliai nori pasiimti visą mano uždarbį. Jei uždirbi daugiau nei minimumą, pasiima didžiąją dalį tavo algos“, – sako vyras.

Egidijus: kol tokie įstatymai, skolų net nebandysiu atidavinėti

Jis prisipažįsta: skolos susidarė per jaunystės klaidas: iš baudų už administracinius nusižengimus, vagystes ir kitas eibes. Baudas vyras gavo prieš 10-20 metų, nusižengimų padarė apie 30. Vėliau Egidijus kurį laiką nedirbo, įspėjimus dėl skolų gaudavo jo senelis (gyvenęs nurodytu adresu). Senolis nekreipė į laiškus dėmesio, o antstoliai toliau skaičiavo skolų administravimo išlaidas – jos vis augo. Vyras tikina, jog iš tikrųjų baudų gavo už maždaug 30 000 eurų. „Skolų turiu įvairiuose miestuose: Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose… Na taip, aš ne angelas, nusižengiau. Bet neprisiėmiau greitųjų kreditų, na, gal kokį telefoną tik išsimokėtinai esu paėmęs. Kitaip tariant, tokių pinigų aš nesu gavęs ar rankose turėjęs. Bandžiau susitarti su antstoliais, kad bent tų skolų adminstravimas pereitų vienam iš jų. Nepavyko. Antstoliai pradėjo blokuoti visas sąskaitas, todėl baigės tuo, kad atlyginimą gaunu vokely. Mokėčiau skolas nebent jei reiktų atiduoti tiek, kiek aš realiai skolingas – maždaug 30 tūkstančių eurų“, – sako Egidijus.

Dirba „ekstra“ situacijose

Vyras sako, jog darbdaviams apie skolas prisipažįsta iškart – antraip tiesa paaiškėtų po pirmojo mėnesio ir jis skristų lauk. Turėti nelegalų darbuotoją šiais laikais ne visiems norisi, tad Egidijus, turintis visų kategorijų vairuotojo pažymėjimus, dirba kaip „greitoji vairavimo pagalba“.

„Susitaikiau su tokiu gyvenimo būdu. Vairuotojai užsienyje pageria ar susimuša, sunkvežimiai stovi pakrauti su gendančiu kroviniu – tada vadovai skambina man. Perka lėktuvo bilietus, nuskrendu, parvarau tą furgoną. Ir gaunu „juodus“ pinigus. Žinoma, tokiu būdu ir jiems blogai, ir man blogai – nėra pastovumo“, – sako Egidijus. Jis teigia nuolat besidomintis įstatymais, susijusiais su skolų administravimu. Jei jie pasikeistų ir vyro skolas administruotų tik vienas antstolis – jis mėgintų susitarti dėl mažesnės sumos, kurią galėtų išmokėti. „Dabar tikrai pikta atiduoti tokius pinigus už tai, kad jie tik pasižiūrėjo, ką aš padaręs. Jei imtų ketvirtį, trečdalį algos – tebūnie. Bet kai man nori palikti mažiau nei pusę to, ką uždirbu – na jau atleiskit…“, – su kartėliu balse kalba pašnekovas.

Antstolių pozicija: galim, bet neprivalom

Kitam pašnekovui, Gintautui, pasisekė labiau. Jis turėjo apie 3500 eurų skolų, šiuo metu liko išmokėti apie 1800. Tai – dar protu suvokiama suma, Gintautas dirba oficialiai. Tačiau gausybė antstolių sunkina jo galimybes įsidarbinti. „18 antstolių turiu. Aš nesuprantu tos sistemos. Yra antstolis, pavyzdžiui, pavadinkime jį Petrausku. Ir nuo to Petrausko skolos administravimas pereina kažkam kitam ir dar kitam. Panašu, kad keli kontoros antstoliai administruoja ir visiems turi už darbą mokėt“, – kalbėjo Gintautas.

Vyras mėgino su anstoliais tartis, kad jam būtų nuskaičiuojama kiek mažesnė suma: ne pusė, o ketvirtadalis atlyginimo, nes pašnekovas šiuo metu uždirba minimalią algą. „Jie sako: taip, galim. Bet neprivalom. Bus 50 procentų nuo atlyginimo. Būtent todėl dauguma žmonių nenori dirbti. Aš dirbu oficialiai – bet kaip mano buhalterė vargsta! Jai reikia, sakykim, tuos beveik 200 eurų padalinti ir pervedinėti 18-ai antstolių! Aš galėčiau dirbti ir geriau apmokamą darbą. Tačiau ten, kur alga yra apie 800, vadovas pasakė: „Aš turėsiu tau asmeniškai samdyti buhalterę!“ – prisimena Gintautas, kuris kartą yra išmestas iš darbo dėl antstolių laiškų srauto.

Tenka gyventi laikinuosiuose namuose

Vyro skolos susikaupė iš baudų už vairavimą išgėrus, važiavimą be viešojo transporto bilieto. Ir, žinoma, iš anstolių mokesčių. Pavyzdžiui, už 1999-aisiais skirtą 7 eurų (perskaičiavus iš litų) dydžio baudą, iš Gintauto šiandien jau prašoma 50 eurų. Vyras piktinasi, jog antstoliai specialiai laukia ir aiškiai neinformuoja apie baudą, kad tik vėliau turėtum sumokėti daugiau. „Sakiau antstoliams: taigi skatinat žmogų nedirbti ir nemokėti apskritai nieko! Man atsakė taip: „Skolos vis tiek iki gyvos galvos“. Šiandien aš moku ir man nuo likusios nesumokėtos sumos kasmet dar kažkiek paauga“, – skundžiasi pašnekovas. Kad išgyventų iš pusės minimalaus atlyginimo, Gintautui tenka glaustis laikinuose namuose. Užsienyje dirbantis sūnus norėjo jam pagelbėti finansiškai, tačiau tėvas jį sustabdė. „Sakau: juk viską paims. Einu į banką atsidaryti sąskaitos ir ją iškart blokuoja. Noriu sąžiningai išmokėti skolas. Jau dvejus metus, kaip moku“, – sako Gintautas. Jis, kaip ir likimo draugas, norėtų, kad skolas administruotų vienas antstolis. Tada, sako, sutiktų ir toliau mokėti netgi po pusę savo atlygio skoloms dengti. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Boguslavas Gruževskis, išklausęs aukščiau aprašytų skolininkų istorijas svarstė, kad žala turi būti atlyginta, bauda turi būti mokama ir ji turi egzistuoti, tačiau neturi žlugdyti žmogaus orumo bei namų ūkio. Žmogus turi mokėti baudą, o ne jos administravimo kaštus. „Bauda, net jei ji labai didelė, turi vis tik žmogui palikti sąlygas funkcionuoti, ją išmokėti, – teigė profesorius, kasdieniame darbe nagrinėjantis žmonių užimtumo ir socialinės atskirties temas. – Negalima leisti valstybėje, kad bauda su laiku didėtų – tai labai trukdo žmogaus pilnaverčiam egzistavimui visuomenėje. Valstybei reikia peržiūrėti ir baudų, ir įsiskolinimų sistemą bei įvertinti, kurios vietos, kurie mechanizmai veikia nepakankamai. Bauda neturi žlugdyti, naikinti žmogaus santykio su visuomene. Baudų sistema juk turi žmogų skatinti nebenusižengti“.

Profesoriaus nuomone, baudos turi būti aukštos, tačiau socialiai pamatuotos – būtina keisti mechanizmus, kurie multiplikuoja, t.y. iki 10 kartų užaugina baudos sumą. „Antstolio darbas – labai svarbus, tačiau jis taip pat turi tarnauti bendram tikslui. Reikia ieškoti priemonių, kad bauda žmogui stipriai nedidėtų“, – svarstė B.Gruževskis.

Priklausomi žmonės moka už savo priklausomybę

Šioje srityje profesorius pasisako už daugelio nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymą, jog vieno žmogaus skolas turėtų administruoti vienas antstolis. Dabartinė situacija, jo nuomone, lemia, kad mes tris kartus patiriame nuostolius: pirma, kai bauda atrodo per didelė, skolininkas tiesiog jos nemoka, antra, jis pasitraukia į darbo rinkos šešėlį ir nemoka valstybei mokesčių, trečia, jis tampa pažeistu visuomenės nariu, neretai nusprendžia išvykti į užsienį. Laura Bliujienė žino, ką reiškia dirbti antstolių biure. Vis tik šiandien teisininkė pasirinko prisidėti prie nevyriausybinės organizacijos veiklos ir dirba koalicijoje „Galiu gyventi“. Teisiniai klausimai dėl skolų – jos kasdienybė, nes dirba su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Jei žmogus yra priklausomas nuo narkotikų, L. Bliujienės teigimu, 90 proc. atvejų jis yra įsiskolinęs. Iš kur šios skolos? Paradoksalu – už nesumokėtas baudas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Kitaip tariant, šie žmonės yra baudžiami už savo priklausomybę. „Dabartiniai teisės aktai antstoliams leidžia nuo minimalaus darbo užmokesčio išskaičiuoti net iki 50 proc. lėšų. Likusi suma tikrai nėra pakankama žmogui išgyventi, ką jau kalbėti apie šeimos išlaikymą. Todėl pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės traukiasi į šešėlį – renkasi nelegalias pajamas, iš kurių antstolis neturi galimybės daryti išskaitų. Kaip teko girdėti iš šių asmenų, pasitaiko ir geranoriškų antstolių, kurie sutinka sumažinti išskaičiuojamų lėšų dydį, tačiau geranoriškumas ir sisteminiai sprendimai – ne tas pats“, – sako L.Bliujienė. Jos nuomone, antstolių požiūris į absoliučiai nemokius žmones galėtų būti racionalesnis, pavyzdžiui, jie galėtų nutraukti skolos išieškojimą iš nemokių klientų praėjus, pavyzdžiui, 7-10 metų nuo skolos susidarymo. Kaip L.Bliujienė, pati dirbusi antstolių kontoroje, įvertintų šių žmonių darbą. Ar jie galėtų būti nuolaidesni skolininkams? „Šioje vietoje reikia kaltinti ne antstolius – jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Įstatymų leidžiamoji valdžia turėtų atkreipti dėmesį į absurdiškai dideles bylos vykdomąsias išlaidas ypač tuomet, kai asmens turimus įsiskolinimus administruoja 18 ar net dar daugiau teritorinių antstolių. Esu įsitikinus, kad jei vieno skolininko skolas administruotų vienas antstolis, ženkliai palengvėtų skolų išmokėjimas: skolininkui būtų lengviau su vienu skolas administruojančiu antstoliu susitarti dėl mokėjimo grafikų, o ir darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau“, – vardija pašnekovė.

Pasiūlymai Seimui: mažinti dalį, „atkandamą“ nuo atlyginimo

Teisininkė mano, jog be nuostatos, kad vieno skolininko skolas tvarko vienas antstolis, šioje srityje reikėtų dar poros pokyčių: 1) mažinti dalį, kuri nuskaitoma nuo darbo užmokesčio. „Jei asmuo gauna minimalią algą – išskaitų dydžius keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Gaunantiems darbo užmokestį, viršijantį minimalią algą, išskaitas sumažinti iki 50 procentų (dabar – apie 70 proc.)“, – sako L. Bliujienė. 2) taikyti minimalių vartojimo poreikių (MVPD) dydį. „Civiliniame kodekse nurodyta, iš kokių skolininko pajamų negalima daryti išskaitų. Šiuo metu išskaitos iki 50 procentų gali būti atliekamos ir iš pensijos pajamų. Manau, kad tai, ar išskaitos turi būti atliekamos ar ne, turi priklausyti nuo to, koks pajamų dydis tenkina būtinuosius asmens poreikius, todėl siūlyčiau įtraukti MVPD į šį civilinio kodekso straipsnį“, – sakė L. Bliujienė. Būtent tokie pasiūlymai šiuo metu asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ yra pateikti Seimui. Taip pat siūloma laikinai neišieškoti skolų iš tų, kurie gydosi priklausomybę, keliskart prailginti išieškojimo iš būsto, kuriame skolininkas gyvena terminą (tai atvejais, kai už skolas iš varžytinių parduodama skolininko gyvenamoji vieta).

Kampanija „Patys kalti?“ kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į skurdo problematiką ir priežastis Lietuvoje, bei kelti klausimus ir siūlyti sprendimus situacijos gerinimui.

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.