Šeima Konstitucijoje: kas, kaip ir kodėl vyksta?

Paskelbė: Data: 2016-12-21 09:54

Spausdinti | Komentarai

Tomas Vytautas Raskevičius. Augusto Didžgalvio nuotr. / Manoteisės.lt

Diskusijos dėl šeimos statuso apibrėžimo Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Bandymai šeimą sutapatinti su santuoka ir kišimasis į privatų žmonių gyvenimą grindžiami tokiais argumentais kaip „šeimos apsauga“ ar „tradicinės vertybės“. Tokiais pat motyvais aiškinami ir ketinimai pakeisti 38-ąjį Konstitucijos straipsnį, apibrėžiantį šeimos ir valstybės santykį. Praėjęs Seimas pagrindinio šalies įstatymo pakeisti nespėjo. Bet, anot nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatoriaus Tomo Vytauto Raskevičiaus, tik laiko klausimas, kada parlamentas šio klausimo vėl imsis.

Šeima Lietuvos įstatymuose

T. V. Raskevičius įsitikinęs, kad šeimos sampratos siaurinimas, kartais motyvuojamas kaip „gėjų santuokų“ prevencija, iš esmės žeidžia ir tos pačios lyties asmenų, ir heteroseksualių santykių pagrindu gyvenančias poras. „Mes, kaip LGBT bendruomenė, manome, kad mūsų santykiai yra šeima. Jie ilgalaikiai ir pastovūs. Įstatymų leidėjas šia pataisa siunčia labai aiškią žinutę: aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, su savo partneriu niekada nebūsime šeima“, – savo pranešime teigė jis, pridurdamas, kad dėl šios pataisos nukentėtų ir heteroseksualios poros.

Pirmaisiais Konstitucijos 38-ojo straipsnio sakiniais sakoma, kad: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę bei vaikystę; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. „Mūsų šalies Konstitucija kalba apie šeimą, bet nesako, kas ji yra. Įstatymas išskiria ypatingą santuokos, sudarytos tarp vyro ir moters, reikšmę. Bet iš šių pastebėjimų kyla svarbi išvada: Konstitucijos rengėjai ir tauta, 1992 metais ją priėmę referendumu, nemano, kad šeima ir santuoka yra tas pats“, – konstatuoja žmogaus teisių aktyvistas.

Jis suskaičiavo, kad šeimos nariai ar šeimos teisinė kategorija minima net 200 Lietuvos įstatymų. 30-yje tokių teisės aktų vienaip ar kitaip apibrėžiama, kas ta šeima yra. Kaip pavyzdį T. V. Raskevičius pateikia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuriame artimaisiais įvardijami sutuoktiniai, sugyventiniai ar partnerystę įregistravę asmenys, tėvai, įtėviai, vaikai ir t.t. Baudžiamajame kodekse, nurodant, kas yra nusikaltimą padariusiojo šeimos nariai, šalia sutuoktinio įrašomas asmuo, su kuriuo gyvenama bendrai neįregistravus santuokos. „Vieno apibrėžimo Lietuvos teisinėje sistemoje nėra. Galima pastebėti vieną tendenciją: įstatymuose, kuriuose kalbama apie piliečių pareigas valstybei, šeimos nariai apibrėžiami kur kas liberaliau ir plačiau“, – apibendrino T. V. Raskevičius.

Konstitucinio Teismo verdiktas

2008–2012 metų Seime daugumą sudarę konservatoriai parengė valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurioje pradėtos kurti tokios sąvokos kaip pilnos ir nepilnos šeimos. 2011-aisias Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad tokia strategija prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Teismas iš esmės pasakė, kad Konstitucija saugo ir kitokias negu santuokos pagrindu sudarytas šeimas, inter alia santuokos nesudariusio vyro ir moters bendrą gyvenimą. Teisine kalba inter alia reiškia „tarp jų ir“. Vienas iš tokių pavyzdžių ir yra partnerystė“, – aiškino LGL atstovas. Pasak jo, KT paskelbė, kad santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi, ji paremta santykių turiniu. Santuoka yra tik vienas iš šeimos sudarymo pagrindų.

Seimo nariai, neatsisakę planų susiaurinti šeimos koncepciją, nutarė inicijuoti Konstitucijos keitimą. Pagal įstatymą, jei Konstitucija keičiama parlamento sprendimu, dėl pataisų balsuojama du kartus, o tarp balsavimų turi būti padaryta mažiausiai trijų mėnesių pertrauka. Projektas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja 2/3 (t. y. 94) Seimo narių.

Atkaklios pastangos

2012 m. buvo registruoti keli 38-ojo straipsnio pataisų projektai, už vieną jų buvo balsuota birželio mėnesį. Norėta įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, šeima kyla iš motinystės ir tėvystės, o valstybė šalia jų dar globoja ir santuoką. „Jungtukas „ir“ reiškia, kad šeimoje būtinai turi būti ir tėvystė, ir motinystė. Kyla klausimas, ar vieniša mama su savo vaiku būtų laikoma šeima“, – priminė T. V. Raskevičius. Pakeisti pagrindinį šalies įstatymą tais metais pritrūko tik vieno balso – Seimo narys Petras Gražulis įstrigo eismo kamštyje.

Būta bandymo Konstituciją keisti referendumu, tačiau tam pritrūko parlamentarų balsų. Daug svarbesnis projektas pateiktas 2013 metais. Jį inicijavo 106 Seimo nariai, pateikę tokią pat formuluotę kaip ir prieš tai buvusios kadencijos Seimas. Trejiems metams šis projektas „įstrigo“ Teisės ir Teisėtvarkos komitete, kol šių metų birželį įvyko balsavimas dėl projekto svarstymo.

„Pirmasis balsavimas dėl priėmimo laiko rėmuose galėjo įvykti, tačiau neįvyko. Sklando gandai, kad iniciatoriai pasiskaičiavo, jog nepakanka balsų, todėl, tikintis svaresnės daugumos, laukta naujos kadencijos Seimo“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis, įsigilinęs į kitų Europos valstybių įstatymus, atkreipė dėmesį, kad, jei Lietuva savo Konstitucijoje apibrėžtų, jog šeima kyla tik iš santuokos, tėvystės ir motinystės, būtume vienintelė valstybė žemyne, taip griežtai apriboję šeiminį žmonių gyvenimą.

Nerimaudamos dėl neigiamų 38-ojo Konstitucijos straipsnio pataisos pasekmių, trys nevyriausybinės organizacijos – LGL, Lietuvos žmogaus teisių centras ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas – pradėjo kampanija „LAISVA_LT“. Pasakojant įvairias ne santuokoje gyvenančių šeimų istorijas, siekta atkreipti dėmesį, kiek daug žmonių netektų valstybės apsaugos. Jei manote, kad toks Konstitucijos keitimas prieštarauja Lietuvos piliečių gerovei, pasirašykite kreipimąsi į Seimo narius.

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.