Sociologė: diskriminacijos dėl amžiaus kartais tiesiog nepastebime

Paskelbė: Agnė Raščiūtė Data: 2017-08-01 10:49

Spausdinti | Komentarai

Ramintos Česnaitės nuotr. / KaunoZinios.lt.

Amžius – viena iš kategorijų, kurią mes sąmoningai, o kartais ir ne, pasirenkame skirstydami žmones. Pavyzdžiui, sakome, vaikas, jaunuolis, pilnametis, suaugęs ar darbingo ir nedarbingo amžiaus. Pagal tai, dažnai stereotipiškai, ir matuojame, ką asmuo sugeba, o ko – ne.

Dėl amžiaus diskriminuojama dažnai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) duomenimis, diskriminacija dėl amžiaus vis dar išlieka viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų Lietuvoje (tokia pat padėtis fiksuojama visoje Europos Sąjungoje). Jos pavyzdžių toli ieškoti nereikia – žiniasklaidoje viešinti atvejai, kuomet vyresnio amžiaus žmonėms buvo draudžiama dalyvauti laidos filmavimuose ar lygiateisiškai dalyvauti konkursuose paramai gauti. Daugiausia tokios diskriminacijos apraiškų fiksuojama darbo santykių srityje.

Nors diskriminuojami gali būti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau Kauno technologijos universiteto docentės Rūtos Brazienės ir Kauno kolegijos dėstytojos dr. Ingos Mikutavičienės 2015 m. atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad dažnesnė diskriminacija fiksuojama vyresnių nei 56 metų grupėje. Studija atskleidžia, kad vyresnis amžius šiuo atveju tampa problema norint būti lygiaverčiu dalyviu darbo rinkoje ne tik ieškant darbo, bet ir keliant kvalifikaciją, siekiant paaukštinimo.

Liepos 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota beveik 55 tūkst. bedarbių, vyresnių kaip 50 m. Jie sudarė 42,6 proc. visų darbo ieškančių žmonių. Beveik trečdalis jų vyresni nei 55 m. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbo priežastys yra įvairios, vadinasi, ir diskriminacija yra daugialypė problema. LDB komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė sako, kad darbdaviai, siųsdami užklausas, žmonių dėl amžiaus nediskriminuoja, tačiau jie turi teisę rinktis, ko nori, ir dažniausiai daug kas priklauso nuo darbo pobūdžio. „IT sektoriuje reikalingi geri kompiuteriniai įgūdžiai, mokėjimas dirbti su tam tikromis programomis – ir čia dažniausiai geresnius gebėjimus turi jauni darbuotojai“, – vieną iš priežasčių įvardija M. Jankauskienė.

Šiai atskirčiai mažinti rengiamos įvairios programos. Pavyzdžiui, projekto „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ metu asmenims siūloma įgyti naujas profesijas, keisti savo kvalifikaciją ir įsilieti į darbo rinką nepaisant amžiaus. LDB duomenimis, nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki šių metų birželio pabaigos 4,7 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų baigė profesinį mokymąsi ir įgijo kvalifikaciją, daugiau nei pusė jų (3,1 tūkst.) sėkmingai grįžo į darbą ar pradėjo savarankišką veiklą. Be to, įvairių miestų ir miestelių gyventojai kviečiami mokytis kompiuterinio raštingumo savivaldybių bibliotekose. Tačiau, pavyzdžiui, tokios priemonės nėra veiksmingos asmenims, kurie jau dirba ir negali gauti paaukštinimo ar nėra akredituojami į mokymus.

Įsišaknijusi problema

Diskriminacija amžiaus pagrindu paplitusi ne tik darbo santykiuose. Kaip teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vadovė dr. Sarmitė Mikulionienė, „tai tiek įprasta, tiek įsišakniję mūsų mąstyme, kad mes dažnai tiesiog net nepastebime, jog pasisakom ar padarom kažką, kas gali būti traktuojama kaip kito žmogaus diskriminacija dėl amžiaus“.

Tai yra labai kompleksinė problema – įvairaus amžiaus žmonės diskriminuojami skirtingose gyvenimo sferose. Vadovaudamiesi stereotipais ir įprastinėmis amžiaus rolėmis (jaunas, vadinasi,  veržlus, drąsus, turintis ateitį ir senas, įsivaizduojamas kaip vangus, lėtas, nespėjantis su naujovėmis) žmonės pradeda save riboti, perima jiems primetamus stereotipus ir po kiek laiko elgiasi pagal juos.

Vyresnieji skeptiškiau vertina savo galimybes praradus darbą iš naujo įsidarbinti ar gauti paaukštinimą. Jie taip pat dažniau atsisako kur nors dalyvauti ar kaip nors rengtis, nes tai „nepridera amžiui“. Anot dr. S. Mikulionienės, toks elgesys veikia žmogaus tapatumą, savigarbą ir savęs suvokimą kaip visaverčio visuomenės nario.

Diskriminacija daro įtaką ne tik tam asmeniui, kuris su ja tiesiogiai susiduria, bet ir visai visuomenei, persmelkia ją socialinėje, psichologinėje ir net ekonominėje sferose. „Tokiu būdu mes prarandame vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį ir potencialą, tai taip pat veda prie socialinės izoliacijos, o bendruomenei tai yra žmogiško potencialo švaistymas“, – realias pasekmes vardija mokslininkė.

Kadangi ši problema daugiasluoksnė, nėra vieno užtikrinto būdo jai spręsti. Pasak dr. S. Mikulionienės, vienas iš diskriminacijos valdymo būdų turėtų būti visuomenės sąmoningumo didinimas aiškinant amžiaus sąvoką, egzistuojančius stereotipus. Vertėtų gerinti skirtingų kartų bendradarbiavimą tam, kad jos galėtų viena kitą pažinti bei dalytis sukaupta patirtimi.

Diskriminacija dėl amžiaus yra draudžiama Lietuvos įstatymų. Su ja susidūrę, galite pateikti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.