© Ingridos Monkevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Pastaruoju metu Kaune vis daugiau dėmesio skiriama dviračių takams. Įrengiami nauji, tvarkomi ir nuolat prižiūrimi seni. Visi žinome realybę atspindinčius anekdotus apie Kauno kelius. Nors situacija su dviračių takais kiek geresnė, miestas negali pasigirti dviratininkų rojaus vardu. Patys dviratininkai sako, kad sąlygos nėra labai geros ir dar tikrai yra, kur tobulėti. Tačiau džiaugiasi, kad dviračių takų daugėja ir jų būklė ženkliai pagerėjusi.

Atrodo, dviračių mėgėjai neturėtų, kuo skųstis. Kauno mieste yra 60 kilometrų dviračių takų. Daugelis jų įrengti vaizdingose vietose: Kauno Marių regioninis parkas, Nemuno ir Neries krantinės, Kleboniškio miškas, Panemunės šilas ir kt. Smagu važinėti, gražu pažiūrėti. Keliaujant dviračiu galima pamatyti kone visas gražiausias miesto vietas. Dviračių mėgėjas Mantas tam pritaria: “Iš tiesų, Kaune yra gražių vietų pasivažinėjimui dviračiais. Kaip bebūtų gaila, ne visų takų kokybė yra gera”.

Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė teigia, kad bendra dviračių takų būklė yra gera. Nors pritaria, kad yra ir tokių, kurių būklė yra labai prasta. Tačiau visus juos stengiamasi prižiūrėti. Įrengiama vis daugiau stovų dviračiams, laiptuose nutiesiami specialūs takeliai. Taip pat rūpinamasi apšvietimu, pjaunami krūmokšniai, taip gerinant ir matomumą ir bendrą vaizdą.

Dviratis vis dar nėra labai populiari transporto priemonė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Dažnai manoma, kad jis labiau tinka paaugliams ir nėra laikomas prestižiniu. Vis dar trūksta dviračių kultūros ir takų. Mantas tvirtina, kad dėl to kaltas ir lietuviškas klimatas. “Pas mus tiesiog per mažai saulėtų dienų, ilgos žiemos. Kada gi tuo dviračiu važinėti?”.

 © Ingridos Monkevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Šiandien dar sunku be jokių problemų dviračiu apvažiuoti visą Kauną. “Dviračių takai nėra ištisi. Daug kur gatvėse nėra atskirų takų dviratininkams. Mums, dviratininkams, nėra saugu”, – piktinasi dviračiu į darbą dažnai važiuojantis Viktoras. Jo teigimu, važiuojančių dviračiais tyko daug pavojų. “Trūksta žmonių kultūros, suprantingumo. Dažnai tenka nardyti tarp žmonių, nes takai pėstiesiems ir dviratininkams daug kur yra bendri”.

Labai džiaugiamasi neseniai įrengtu taku po P. Vileišio tiltu. Sujungtos Nemuno ir Neries krantinės, kuriomis jau visai netrukus bus galima pasiekti Šilainių mikrorajoną.

Dažnam miesto svečiui gali kilti klausimas, kodėl nėra galimybės išsinuomoti dviratį. J. Pakrosnienės teigimu, tam tiesiog nėra reikalo. “Kaunas laikosi kitokios pozicijos nei Vilnius. Prieš keletą metų buvo atlikta kauniečių apklausa, kur paaiškėjo, kad kas trečias gyventojas turi dviratį”. Šiandien turinčių šią transporto priemonę, ko gero, yra dar daugiau. “Dviračių nuoma tėra verslas. Būtų paklausa, būtų ir pasiūla”.

 © Ingridos Monkevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Prieš porą metų galimybė išsinuomoti dviratį buvo Laisvės alėjoje įrengtame punkte. Tačiau tai visiškai nepasiteisino. Norinčių valandai ar kelioms išsinuomoti dviratį buvo kur kas mažiau nei planuota. Be to, nemažai jų buvo ir pavogti. Šiandien dviračius nuomoja viešbutis “Babilonas”.

Kauno negalime lyginti su kitais didžiaisias Europos miestais, kur dviračių kultūra yra itin išplėtota. Tokiuose miestuose įvairaus amžiaus žmonės mielai renkasi dviratį ne tik pramogai. Jis yra labai vertinamas. Tačiau galime pasidžiaugti, kad tam skiriama vis daugiau dėmesio ir mūsų laikinojoje sostinėje. Netolimoje ateityje bendras dviračių takų ilgis turėtų išaugti dvigubai: iki 150 kilometrų. Kada gi daugiau pradėti populiarinti dviratį, jei ne dabar. Tad sėskite ir minkite, kol vis dar lepina pakankamai šilti orai.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: