Spalio 24-25 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete įvyko didžiausia „UNESCO“ metinė konferencija, pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitei paminėti. Renginys sulaukė daugiau negu 300 dalyvių – ekspertų iš „UNESCO“, žurnalistų iš viso pasaulio, Europos Komisijos atstovų, „Twitter“ ir kitų aukščiausio lygio organizacijų ir universitetų, kurie aptarė žiniasklaidos laisvę, dezinformaciją, virtualų saugumą, miestų tobulėjimą, dirbtinį intelektą ir kitas svarbias temas.
„Informacinis raštingumas nėra svarbiausia kompetencija, tačiau jos galimybės vis dar nėra išnaudotos sprendžiant šių dienų problemas“, – teigė vienas iš pagrindinių renginio svečių ir „UNESCO“ komunikacijos atstovų Alton Grizzle. Konferencijoje susirinkę dalyviai nesistengė kritikuoti žiniasklaidos ar išreikšti savo nepasitikėjimo organizacijomis, tačiau diskutavo, kaip informacinis raštingumo kompetencijos galėtų padėti žiniasklaidai, miestams ir piliečiams.
Renginyje „Medijų ir informacijos srityje raštingi miestai: balsai, galios ir pokyčių kūrėjai“ rašytoja, režisierė ir aktyvistė iš Indijos Supreet Karanjit Singh pristatė modernią saugumo priemonę, kovojančią prieš moterų seksualinį išnaudojimą. Ji sukūrė internetinį puslapį ir mobiliąją programėlę „SafeCity“, kurioje žmonės, patyrę seksualinį išnaudojimą anonimiškai paskelbia, kas, kur ir kada tai nutiko. Tokios anoniminės anketos yra renkamos į duomenų bazę, iš kurios vėliau lengva pamatyti, kuriuose miestuose vyksta daugiausiai nusikaltimų. Žinoma, 11 tūkst. anketų per keturis metus buvo surinkta ne veltui ir ši informacija yra dalijimąsi su miesto valdžia, jog miestas taptų saugesnis. Kaip pavyzdys, daugiausiai anketų susilaukusiuose lokacijose yra įrengiamas apšvietimas, pradeda važinėti viešasis transportas, patruliuoti daugiau pareigūnų, o turistams ar naujiems miesto gyventojams tokia mobilioji prieiga padeda sužinoti gyvenamosios vietos pavojingumą.
Kitas įdomus renginio dalyvis – socialinių mokslų dėstytojas Michele Filippo Fontefrancesco iš Italijos pristatė projektą „Žodžiai yra akmenys“ (angl. „Words are Stones). Jo teigimu, visa neapykanta socialiniuose tinkluose yra rimta ateities problema, kuri gali persikelti į miesto gatves. 8 šalių dalyvaujančių šiame projekte (tarp jų yra Lietuva) iniciatyva stengiamasi išsiaiškinti neapykantos socialiniuose tinkluose atsiradimo priežastį ir šios problemos sprendimo būdą. Jo teigimu, visų pirma, reikia pradėti daugiau kalbėti apie internetinę neapykantą, ugdyti jaunąją kartą deramai elgtis internete, pakeisti socialinių tinklų veikimo principus, pabrėžti, jog tai daro neigiamą įtaką ne tik besipykstantiems, tačiau ir aplinkiniams stebėtojams, atskirti žmonėms aiškią elgsenos normų ribą tarp prisijungusio ir neprisijungusio prie pasaulinio internetinio tinklo. Toks siekis yra, norint patobulinti išmanius miestus tapti tolerantiškesniais.
Renginio organizatoriai ir dalyviai sutiko, jog informacinio raštingumo situacija šiuo metu yra laikoma geresnė, negu ji yra iš tikrųjų. Išmanūs miestai turėtų rūpintis ne tik infrastruktūra, medicina ar valdžia, tačiau ir ieškoti būdų kaip tapti saugesniais ir tolerantiškesniais. Įvykusi aštuntoji UNESCO informacinio raštingumo konferencija 26 dieną buvo persikėlusi į Rygą, kur toliau pratęsė tarpkultūrinį dialogą Latvijos universitete.
