Su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku šį ketvirtadienį susitikęs Kauno oro uostui vadovaujantis šveicaras Bruno Kasparas pabrėžė, jog dėl itin dėkingos geografinės padėties ir didelių infrastruktūros resursų, Kauno oro uostas turi puikias ateities perspektyvas.
Pasak B. Kasparo, Kauno oro uostas, savo veiklą vystantis keliomis skirtingomis kryptimis, turi didžiulį potencialą. Visų pirma, oro uostas sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su žemų kaštų keleivių pervežimo oro linijomis. Taip pat didelis dėmesys skiriamas krovinių pervežimo bei techninio aptarnavimo, techninių paslaugų teikimo sričiai.
„Taip pat tikimės, kad naujų investuotojų pritrauks kartu su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) įgyvendinamas oro parko projektas, kuris jau šių metų pabaigoje sujungs LEZ ir Kauno oro uosto teritorijas. Taip pat šiuo metu lankome bendrojo lavinimo mokyklas, kur moksleivius supažindiname su oro uosto veikla bei galimybėmis jame įsidarbinti. Kadangi tikrai trūksta gerų technikos specialistų, planuojame bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo ministerija, Kaune veikiančiais universitetais“, – kalbėjo Kauno oro uosto direktorius.
Skatins turizmą
Susitikimo metu sutarta skatinti atvykstamąjį turizmą, kurti ilgalaikę strategiją. Kauno meras pabrėžė, jog turistams įvedus vadinamąjį „pagalvės” mokestį, surinktos lėšos būti skiriamos atvykstamojo turizmo skatinimui.
„Ir didžiosios šalies savivaldybės turėtų turėti galimybę ir teisę apsispręsti, ar tokia turizmo infrastruktūros rinkliava yra reikalinga konkrečiame mieste. Iš „pagalvės” mokesčio surinktos lėšos galėtų būti skirtos atvykstamojo turizmo skatinimui“, – pabrėžė A. Kupčinskas.
Kauno meras su oro uosto vadovu aptarė galimybę atnaujinti itin didelio pasisekimo sulaukusius tiesioginius skrydžius į Tamperę (Suomija), Barseloną (Ispanija), Milaną (Italija) ir kitus Europos miestus.
Rezultatai džiugina
2014 metais keliaujančiųjų sparčiai daugėjo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Kauno oro uostas pernai aptarnavo 724 tūkst. keleivių. Palyginti su 2013-aisiais, skrydžių iš Lietuvos ir į ją per praėjusius metus padaugėjo 10 proc. Praėjusiais metais visi trys Lietuvos oro uostai priėmė ir išleido 47 tūkst. skrydžių.
Didžiausią perskraidintų keleivių augimą Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais generavo avialinijos „Wizz Air“, „Turkish Airlines“ ir „SAS“. Kauno oro uoste ypač paklausios buvo įvairios vasaros atostogų kryptys.
