Zoologijos sodo lankytojams lankytojams pirmą kartą pristatytas žirafiukas Nafari atrodė žvalus ir nuotaikingas. Jo kaiminyste ypač džiaugėsi zoologijos sodo senbuvis žirafos patinas Gudrutis. Ilgai liūdėjęs, lankytojų ir darbuotojų dėmesio reikalavęs Gudrutis buvo toks nustebintas naujojo kaimyno atvykimu, kad net puolė dalytis maistu ir kitaip reikalauti Nafario dėmesio.
Zoologijos sodo darbuotojai ketina leisti savaite kaimynams vienam orie kito apsiprasti, o vėliau jei viskas klostysis taip gerai kaip iki šiol, tiesiog pašalinti pertvarą skiriančią žirafų narvus. Panašu, kad Gudrutis ir Nafaris bus draugais, nes jų charakteriai žymiai labiau atitinka, nei su prieš tai buvusia žirafa. Tiesa, žirafų prižiūrėtojai jau spėjo pastebėti, kad žirafiukas supranta žmonių komandas ir yra jiems palankus bei draugiškas. Tai rodo, jog su Nafariu buvo nuosekliai bendraujama jo gimtojoje Čekijoje, bei vykdytas aktyvus gyvūno užimtumas.
Kadangi gyvūnai gyvendami nelaisvėje nebeturi agresoriaus (kas juos medžiotų) ir jiems negresia kitos grėsmės, o maisto ieškoti nereikia patiems. Norėdami, kad jų instiktai neatbuktų gyvūnams organizuojamas užimtumas. Tai yra maisto suslaptymas, kad tykotų jo kaip grobio, išgalvoti žaislai ir panašūs dalykai. Taipogi Zologijos sodo gyventojai yra treniruojami, darbuotojai aktyviai bendrauja su jais. Pavyzdžiui nesenai liūtui iš specialaus popieriaus buvo sukonstruotas zebras, „pakvepintas“ turimo zebro „kvapu“ ir į vidų prikimštas mėsos. Taip, liūtas gavo progą pamedžioti. Šitokį paaiškinimą kas yra gyvūnų užimtumas pateikė Kauno zoologijos sodo ryšių su visuomene specialistė.
Dar maloniai pasidalijo ateities zoologijos sodo ateities planais. Pirmas jų snieginio leopardo patelės atsigabenimas iš Suomijos. Tai planuojama padaryti jau šių metų rugpjūčio mėnesį. Be to, dar šiais metais į sodą turėtų atvykti liūtė. Mat esančios poros charakteriai neatintinka. Kadangi šiuo metu Kauno zoologijos sodas negali pasigirti meškų giminės atstovais, dėl jiems reikalingų ypatingų salygų juos planuojama atsivešti po rekonstrukcijos darbų. Jie bus pradėti vykdyti per artimiausius metus ar du. Taigi meškas galima tikėtis išvysti penkių metų laikotarpyje. Visi gyvūnai į zoologijos sodą atkeliauja pagal specialią mainų programą ir bendradarbiavimo ryšius esančius tarp visų zoologijos sodų pasaulyje. Regionai turi savo koordinarius, kurie kontroliuoja visus mainus, pervežimus ir reikšmingesnius zoologijos soduose vykstančius įvykius. Taip pat, tikrina salygas suteikiamas gyvūnams. Todėl, zoologijos sodas norėdamas gauti gyvūną ne tik turi užtikriti jam morialines bei materialines salygas, bet ir pasižymėti kuo geresne gyvūnų laikymo istorija.
© Austėjos Žostautaitės nuotr. / KaunoZinios.lt
Naudojantis ta pačia mainų programa Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijos metu bus pasirūpinta, kad gyvūnai turėtų prieglobstį kaimyninių šalių zoologijos soduose. Tiesa, ryšių su visuomenė specialistė užtikrino, kad jie maloniai bendradarbiauja ne tik su kitais zoologijos sodais, bet ir kitomis įstaigomis, kurios užsima gyvūnų laikymu Lietuvoje. Taip yra todėl, kad Lietuvoje tai vienintelis zoologijos sodas, o jame dirbantis personalas profesonaliausias, kurį galima rasti mūsų šalyje. Kai, kurie gyvūnų specialistai (dažniausiai) skyrių vadovai dirba Kauno zoologijos sode, net virš trisdešimt metų. Tikriausiai todėl Kauno zoologijos sode gyvena laimingi gyvūnai ir jų gretos vis plečiasi. Tad, turint laisvą popietę pasivaikščioti po šį egzotišką gamtos kampelį tikra atgaiva.
