Didžiausiuose Lietuvos miestuose penktadienį vyko ,,Tyrėjų naktis 2013″. Kaunui joje atstovavo trys universitetai: VDU, KTU ir ASU. Juose visi norintys galėjo pamatyti atliekamus eksperimentus ar pasiklausyti įvairiomis temomis lektorių skaitomų paskaitų. Per 18 valandų įvyko 180 renginių, kurie susilaukė apie 10 tūkstančių smalsuolių.
Europos komisija jau devintą kartą inicijavo projektą ,,Tyrėjų naktis”, kuriame dalyvavo 30 Europos šalių, o su mokslo rezultatai galėjo susipažinti daugiau kaip 300 miestų gyventojai. Projekto tikslas didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais. Prie projekto įgyvendinimo Lietuvoje prisidėjo Baltijos pažangių technologijų institutas, projekte dalyvavę universitetai ir bendrojo lavinimo mokyklos.
Mokslą buvo galima paliesti rankomis
Kauno Technologijos universitete vyko praktiniai užsiėmimai, į kuriuos netilpo visi norintys. Smalsuoliai dalyvavo praktinėse veiklose, pavyzdžiui, ,,Ar mane girdi kaimynai?”, ,,Oro kokybė ir jos nustatymo būdai”, ,,Pažangūs vandens valymo būdai”. Universiteto antrojo aukšto holas virto nuostabia laboratorija. Renginio organizatoriams pavyko sudominti kiekvieną, nes veiklos buvo įvairios. Ketinantys studijuoti universitete domėjosi stūmokliais, betoninių plokščių patvarumu, arba iš arčiau susipažino su turbina. Judesiu valdomi televizoriai vis dažniau aptarinėjami visuomenėje. KTU lankytojai galėjo juos ne tik pamatyti, bet ir išbandyti. Mažesnieji žaidė veiksmo žaidimus, o didesni atsakinėjo į klausimus apie Kauną. Didžiausio dėmesio susilaukė atliekami eskperimentai. Projekto dalyviai pasinaudojo proga skysto azoto pagalba sutraiškyti medžio lapą delne, kiti tapo ,,ugnies valdytojais”. Neturintys ūpo kažką veikti galėjo daugiau išgirsti apie pirmąjį lietuvišką palydovą bei gauti jo maketą. Parodoje dalyvavo ir zoologijos sodo gyventojai, tokie kaip Amūrinis žaltys, Dykuminis skėrys.
Neabejingus žemės ūkiui, Aleksandro Stulginskio universitetas kvietė į renginius apie eksperimentus agronomijoje, augalų dauginimą ir apie degalų gamybos procesus. Besidominčius paukščių gyvenimu renginio organizatoriai kvietė į naktinę ornitologijos ekspediciją stebėti gervių migracijos saulėlydžio metu.
Reali mokslo nauda kasdieniniame gyvenime
© Živilės Žilionytės nuotr. / KaunoZinios.lt
Vytauto Didžiojo universitete vyko įvairūs eksperimentai, kuriuose buvo tirti psichologiniai reiškiniai susiję su dėmesiu, atmintimi ir sutelktumu. Paskaitos metu buvo pristatytas biogrįžtamojo ryšio aparatas esantis VDU psichologijos laboratorijoje. Drąsiausi patys patyrė, kaip vykdomi nesudėtingi eksperimentai ir išsitirti psichofiziologinį stresą. Kitų paskaitų metu mokslininkės pristatė organizacinę ir raidos psichologiją, kurių metu renginio dalyviai sužinojo, kaip vykdomi tyrimai darbo aplinkoje. Neįtikėtina, tačiau XXI amžiuje paauglystė trunka iki 29 metų. Tik santuoka ar tėvystė paaugliui padeda subręsti anksčiau.
Mokslininkės pripažino, kad didžiausia problema tiriant organizacinę psichologiją yra ta, jog neaišku ar asmuo atlikęs tyrimą yra psichologas ar ne, tokius tyrimus atlieka ir edukologai, ir vadovai. Taip pat dažnai darbuotojai nesutinka dalyvauti eksperimentuose, nes tyrimai vykdomi darbo metu. Ši disciplina yra orientuota į žmogų. siekiama išsiaiškinti kaip jis jaučiasi darbo aplinkoje, kokį stresą patiria, kaip produktyviai dirba, ar yra laimingas darbe. Mokslininkės atskleidė, kad geriausios mintys ateina nieko neveikiant, arba užsiimant kasdienine veikla.
Informatikos fakultete dirbanti mokslininkė pristatė kaip skaitomos mintys. Paaiškėjo, kad specialių prietaisų pagalba galima pamatyti kokios emocijos tuo metu užplūdo žmogų. Tokiais metodais naudojasi neuromarketingo ekspertai siekdami išsiaiškinti kokius jausmus patiria žmogus išbandęs tam tikrą prekę. Projekto svečiai sužinojo, kad paprasčiausią minčių skaitytuvą galimą įsigyti už 300 dolerių. Mokslininkė papasakojo, kad mintis skaitome elektros impulsų pagalba. Deja kol kas konkrečių minčių perskaityti negalime. Tačiau galime suprasti kaip jaučiasi ligonis, kuris savo jausmų išoriškai parodyti negali. Kompiuterio pagalba žmogus savo mintimis gali pakelti net ir pačius sunkiausius daiktus.
Kitas mokslininkas papasakojo ką veikia ne vienerius metus politikos srityje. Jis su kolegomis aiškinasi parlamentarų balsavimo tendencijas. Jų tyrimai parodė, kad balsavimai skiriasi vos tik praėjus rinkimams ir jiems artėjant. Mokslininkai paskaičiavo, kad per kadencija vyksta apie 5 tūkstančius balsavimų. Balsavimai parodo, kad daugiausiai migruoja iš vienos partijos į kitą aiškių pažiūrų neturintys politikai.
Daugiausiai lankytojų sutraukusios paskaitos buvo apie robotus. Mokslininkai pasakojo, kaip veikia į Marsą išsiųstas ,,Marsaeigis”. Mažieji lankytojai galėjo iš LEGO sukonstruoti savo robotą. Dalyviai paskaitose susipažino su robotų taisyklėmis, jų rūšimis ir panaudojimo galimybėmis. Po paskaitos vyko gražiausio roboto rinkimai ir robotų futbolas.
Paskaitoje “Kada galėsime pasikalbėti su kompiuteriu” projekto svečiai klausėsi apie unikalias žmonių savybes dėl kurių kompiuteriams sunku prilygti žmogui. Viena iš unikaliausių savybių, kuria pasižymi žmogus – mokymasis.
Vilniuje projekto ,,Tyrėjų naktis” lankytojai buvo supažindinti su lazeriais, robotais. Norintys galėjo tapti pilotais, išbandyti automobilio slydimo sistemas. Klaipėdoje projekto lankytojai mokėsi valdyti laivą, išbandė simuliatorių padedanti prišvartuoti laivą. Augalų mylėtojai išgirdo paskaitas apie augalų jutimus. Šiaulių miesto gyventojai besidomintys mokslu turėjo galimybę nagrinėti akimis nematomą pasaulį, taip pat sužinojo kaip gaminami kvapai bei gaudomas oras.
Visoje Lietuvoje nepasiklysti tarp renginių gausos padėjo būtent šiam renginiui sukurtos išmaniesiems telefonams skirtos programėlės.
