Į Lietuvą italą verslininką atvedė aistra saulės laikrodžiams

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-09-08 09:49

Spausdinti | Komentarai

Fabio Savianas ir Jonas Navikas / Organizatorių archyvo nuotr.

„Aš myliu saulės laikrodžius, o Elisabetta myli mane“, – juokiasi italas Fabio Savianas, ką tik, kartu su žmona, apkeliavęs Lietuvą ir sužymėjęs joje esančius saulės laikrodžius. Paties didžiausio pasaulyje virtualaus saulės laikrodžių atlaso įkūrėjas vadovaujasi moto: „Atrask pasaulį per saulės laikrodžius“. Rugpjūčio pabaigoje italas apsilankė Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje, kuriame yra net du saulės laikrodžiai, o vienas iš jų – didžiausias vertikalus saulės laikrodis Lietuvoje.

Šeimos verslui – prekyba laikrodžiais ir papuošalais – vadovaujantis F. Savianas pasakoja, kaip kartą, prieš 15-20 metų jam į rankas pakliuvo laikrodis su laiko lygtimi: „Nesupratau, kam ji reikalinga, todėl pradėjau ieškoti informacijos. Tada susidomėjau saulės laikrodžiais ir iki šiol „sergu šia liga“.

Pasak saulės laikrodžių entuziasto, visame pasaulyje gnonomika (mokslu apie saulės laikrodžius) besidominčių žmonių nėra daug. F. Savianas mano, kad Italijoje jų yra apie 300, o štai Lietuvoje – vos keli. Todėl, susitikęs su KTU saulės laikrodžių kūrėju inžinieriumi Jonu Naviku, kuris atliko ir Valdovų rūmų Vilniuje saulės laikrodžio skaičiavimus, italas jį šiltai sveikino.

„Prieš 20 metų, kol nebuvo interneto, žmogus, besidomintis saulės laikrodžiais, likdavo vienas pats su savo hobiu. Šiandien aš bendrauju su saulės laikrodžių entuziastais iš viso pasaulio“, – džiaugiasi F. Savianas.

Organizatorių archyvo nuotr.

E. Savian ir Fabio lanko KTU žmogaus šešėlio saulės laikrodį / Organizatorių archyvo nuotr.

100 gyventojų – 120 laikrodžių

Italo kuruojamame saulės laikrodžių atlase „Sundial atlas“ šiandien yra per 27 tūkstančius saulės laikrodžių, kasdien jį aplanko 200-300 lankytojų, jis turi gerbėjų 120 pasaulio šalių. Prie virtualaus atlaso prisijungti ir pažymėti naują saulės laikrodį gali bet kas. Gavęs pranešimą, kad atlase atsirado naujas saulės laikrodis, F. Savianas susisiekia su tos šalies atstovu.

„Šis atlasas – viešas, jis turi gyventi ilgiau nei aš, todėl kiekvienai šaliai ieškau atstovo, kuris patikrintų, ar įkelto laikrodžio koordinatės teisingos“, – šypsosi italas saulės laikrodžių entuziastas.

Pasak jo, pasaulyje greičiausiai yra apie 150 tūkstančių saulės laikrodžių, o dėl šalies čempionės vardo varžosi Italija, Ispanija ir Prancūzija. Atlase pažymėta beveik 14 tūkstančių Italijos saulės laikrodžių (Lietuvoje jų yra tik 42).

„Italijos kalnuose yra miestelis su 100 gyventojų ir 120 saulės laikrodžių, – juokiasi F. Savianas. – Yra tokių regionų ir Italijoje, ir Prancūzijoje, kuriuose saulės laikrodžių labai daug. Apskritai, Europa yra saulės laikrodžių žemynas, o Amerikoje, Okeanijoje, Azijoje jų nedaug“.

Suderina keliones ir pomėgį

Kiekvienais metais F. Savianas su žmona Elisabetta per atostogas keliauja į tas šalis, kuriose nėra buvę. Arba, tiksliau, – kurių saulės laikrodžių dar nėra matę. Šiais metais jie pasirinko Lietuvą.

„Prieš trejus metus nusprendėme aplankyti Baltijos šalis, tačiau, kai pradėjome domėtis, supratome, kad žmonės klysta, per vieną kelionę nusprendę aplankyti visą regioną, juk tai – trys skirtingos šalys. Prieš trejus metus keliavome po Estiją, pernai – po Latviją, o šiemet lankomės Lietuvoje“, – pasakoja netoli Milano gyvenantis F. Savianas.

Pasak jo, lankant saulės laikrodžius keliauti nepaprastai įdomu – jie visada yra gražiose, netikėtose vietose, dažnai tokiose, į kurias, būdamas paprastas turistas, neatklystum.

Organizatorių archyvo nuotr.

Organizatorių archyvo nuotr.

Susitikim ant 11 valandos kalno

„Kai kalbi apie saulės laikrodį, žmonės dažniausiai įsivaizduoja piešinį ant sienos. Parodyk jiems kitokį saulės laikrodį ir jie nesupras, kas tai“, – sako F. Savianas.

Jis pasakoja apie saulės laikrodį-patranką Kolumbijoje, kuri, saulei pasiekus tam tikrą tašką, iššauna, apie saulės laikrodžius, kurių gnomonas (rodyklė) yra išorinėje bažnyčios vitražo pusėje, o piešinys – viduje. Galiausiai – apie natūralius saulės laikrodžius.

„Italijoje yra tokių kalnų, kuriuos žmonės vadina: „vienuolika, dvylika, trylika“, nes atitinkamomis valandomis saulė apšviečia jų viršūnes“, – pasakoja saulės laikrodžių entuziastas.

F. Savianas gyrė KTU vertikalaus (tapyto ant sienos) saulės laikrodžio, kuris šiemet švęs savo 10-mečio jubiliejų, išpildymo techniką ir džiaugėsi, kad diena buvo saulėta – buvo galima išbandyti žmogaus šešėlio saulės laikrodį Studentų miestelyje, kurį KTU darbuotojų ir studentų lėšomis Universitetas įrengė Lietuvos valstybingumo tūkstantmečiui pažymėti 2009-aisiais.

Organizatorių archyvo nuotr.

KTU vertikalus saulės laikrodis / Organizatorių archyvo nuotr.

Vienas iš seniausių saulės laikrodžių atrastas Egipte

Nors daugelis žmonių yra praradę gebėjimą skaityti valandas pagal saulę, F. Savianas įsitikinęs, kad saulės laikrodis yra nesenstantis žmonijos išradimas, kuris žengia koja kojon su technologinėmis naujovėmis. „Sundial atlas“ tinklalapyje galima parsisiųsti popierinių saulės laikrodžių modelių ir, juos susiklijavus, matuoti laiką pagal saulę.

Paklaustas apie seniausią žinomą saulės laikrodį, F. Savianas prisimena 2013-aisiais Egipto Karalių slėnyje atrastą saulės laikrodį ir su tuo susijusią istoriją.

„Bazelio universitetas paskelbė informaciją, bet saulės laikrodžio nuotrauką įkėlė aukštyn kojomis! Aš jiems rašiau, prašydamas, jog nuotrauką apverstų. Matot, nebūtinai būdamas geras archeologas išmanysi ir apie saulės laikrodžius“, – juokiasi italas, jau 20 metų keliaujantis po pasaulį saulės laikrodžių pėdsakais.

Rugsėjo 26 dieną bus minimas didžiausio Lietuvoje vertikalaus saulės laikrodžio 10-mečio jubiliejus. Ta proga KTU organizuoja konkursą, kurio metu mokiniai, spręsdami matematinius uždavinius, gali laimėti įmonės „Adform Lietuva“ įsteigtą prizą – planšetinį kompiuterį „iPad Mini 4“.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt