Edvardas Thomas “Tomas” Hardis (gimęs 1977 Rugsėjo 15-tą) vienintelis Kembridže mokiusio rašytojo Edvardo “Čipso” Hardžio ir artistės motinos Anos vaikas. Būdamas penkiolikos metų pašalintas iš Londono Reedso viešosios mokyklos (už vogimą), suimtas už važinėjimąsi vogtu Mersedesu bei ginklo turėjimą ir kuriam laikui netgi buvo tapęs alkoholiku bei narkomanu.
Visada norėjęs tapti aktoriumi, Tomas gavo savo pirmąjį rimtą vaidmenį Tomo Hankso ir Stiveno Spilbergo HBO miniseriale “Desantininkų būrys.” Po to jis pasirodė miestietiškoje karo juostoje “Juodojo Vanago žūtis.” Hardis buvo pasiruošęs patekti į geriausiųjų sąrašą su savo piktadario vaidmeniu “Žvaigždių Kelias: Atpildas” (2002), bet filmas tapo kritiška nesėkme ir finansine klaida.
Būtent dėl to, po stubinančios sėkmės, patyręs fiasko Hardis visiškai nepasiruošęs Holivudo gyvenimo spaudimui puolė į priklausomybę narkotikams ir alkoholiui.
Galiausiai Hardis išsikapstė ir sugrįžo į Jungtinės Karalystės teatro pasaulį. Jis pasirodydavo filmuose šen bei ten, bet nieko panašaus į svarbius vaidmenis, kuriais jis taip mėgavosi dešimtmečio pradžioje, negavo. Jo sugrįžimas į Amerikos kiną prasidėjo Sandanso filmų festivalyje 2009 sausio mėnesį su biografiniu filmu “Bronsonas”apie bene labiausiai pagarsėjusį Anglijos kalinį. Vaidmuo buvo vertas laukimo ir dėmesio, nors filmui sekėsi sunkiai, jis tapo ženklu, kad Hardis sugrįžo.
Galų gale Hardis įgavo pripažinimą. Jis netgi buvo nominuotas geriausio antro plano aktoriaus titului už jo vaidmenį 2015-jų filme “Hju Glasso Legenda.”
Hardis yra labiausiai žinomas dėl savo dėmesį kaustančios vaidybos, pasišventimo ruošiantis vaidmeniui bei atsidavimui rengiantis rolei (trumpai prisijungė prie parašiutininkų būrio ruošdamasis “Juodojo Vanago žūtis” vaidmeniui ir mokėsi kautis kovų rimge filmui “Kovotojai”). Ar jis vaidintų komiksų piktadarį(“Tamsos Riterio Sugrįžimas”), elegantišką, bauginantį idėjų klastotoją (“Pradžia”), ar patį Maksą Rokatanskį (“Pašėlęs Maksas: Įtūžio Kelias”) aktorius nuosekliai demonstruoja kruopštų atsidavimą meistriškam ir beveik tobulam sugebėjimui įkūnyti veikėjus.
Žemiau yra pateiktas10 geriausių Hardžio vaidmenų sąrašas, atsižvelgiant ne į finansinę kino filmų sėkmę, bet sutelkiant dėmesį į Hardžio vaidybą.
10. Maksas Rokatanskis filme “Pašėlęs Maksas: Įtūžio Kelias” (2015)
Beveik po 30 metų nuo to laiko kai buvo išleistas “Pašėlęs Maksas 3”, Džordžas Milleris sugrįžo 2015 metų gegužę su ilgai lauktu ir ilgai kurtu “Pašėlęs Maksas: Įtūžio Kelias”. Tomui Hardžiui perėmus ankstenį Maksą įkūnijusio Melo Gibsono rolę, dėmesį jis kausto ne blogiau nei įspūdingoji Čarliz Teron (Imperatorė Furioza). Ketvirtoji Mad Makso dalis buvo bene labiausiai giriamas didžiojo ekrano filmas 2015-tais.
Kas išskiria Hardžio personažą nuo Gibsono herojaus, tai, kad Hardžio Maksas buvo iš tiesų šiek tiek pamišęs. Gibsonas suvaidino Maksą “pakvaišusį” pykčio prasme. Ketvirtojoje sagos dalyje Maksas parodomas kaip asmuo negalintis valdyti savo pojūčių ir Hardis puikiai tai atvaizduoja. Nors jo praeities prisiminimai ir haliucinacijos kartais pakrypdavo keista linkme, tai buvo įdomi vaidmens pusė.
9. Eames filme “Pradžia” (2010)
“Pradžia” tai mokslinės fantastikos trileris parašytas, prodiusuotas ir režisuotas genijaus Kristoferio Nolano. Nolanas pasirenka Hardį kartu su aktoriais Leonardu Dikaprio, Elen Peidž ir Džozefu Gordonu-Levitu. Tai ne paskutinis kartas, kai Nolanas dirba kartu su Tomu. Filme Leonardas Dikaprio vaidina Domą Kobą, profesionalų vagį, kuris yra bėglys dėl neaiškių priežasčių ir negali sugrįžti namo pas savo vaikus Jungtinėse Valstijose. Staiga pasirodo įtakingas verslininkas Saito (Kenas Watanabe), kuris pasiūlo Domui susigrąžinti gyvenimą – jeigu jis atliks specialų darbą. Saito nori, kad Domas padarytų neįmanoma: vietoj idėjos pavogimo jis nori, kad Domas sukurtų vieną, kuri priverstų rinkodarininką Robertą Fišerį (Cillian Murphy) sugriauti jo tėvo miliardinę korporaciją dėl “emocinių” priežasčių. Hardis vaidina Eames, klastotoją, kuris gali pakeisti kitų žmonių pasąmonėje esančius planus.
Nolanui patiko tai, ką Hardis padarė kaip Gražuolis Bobas filme “Rokenrola” (2008) ir jis norėjo išlaikyti veikėją arčiau to kiek tik įmanoma. Nolanas sako, kad jis pasirinko Hardį, nes jis tikras chameleonas. Iš tiesų būtų galima ginčytis ar Hardis nepralenkė Dikaprio savo vaidyba šiame filme (ir tai būtų nepaskutinis kartas).
“Pradžioje”Eames užtikrintai gavo visas geriausias dialogų eilutes. Vienoje konkrečioje scenoje Eames pralenkia draugą pradininką Artūrą (Džozefas Gordonas-Levitas) per susišaudymą, išsitraukdamas daug įspūdingesnį ginklą ir galiausiai pataikydamas į taikinį, į kurį Artūras taikėsi. “Neturėtum bijoti svajoti šiek tiek daugiau, brangusis”, Eames pasako prieš pat išsitraukdamas ginklą. Hardis pateikia šią eilutę su tokiu nereikalaujančiu pastangų šaunumu, kad neįmanoma nesišypsoti.
8. Beinas filme “Tamsos Riterio Sugrįžimas” (2012)
“Tamsos Riterio Sugrįžimas”, yra lengvas taikinys kritikams, kurie labai juo nusivylė, po dviejų puikių pirmtakų. Tačiau, ką šis filmas turėjo tai buvo Tomas Hardis, ir jo Beino vaidmuo. Hardžio įkūnytas Beino personažas be abejonės šio filmo pažiba. Tomas priaugo apie 14 kilogramų šiam vaidmeniui, padidindamas savo svorį iki 90 kilogramų (aktorius yra gana pagarsėjęs lanksčiu svorio priaugimu ir numetimu jei tik to reikia vaidmenims).
Hardis buvo parinktas vaidmenims drauge su Gariu Oldmanu, kurį Hardis vieną kartą apibūdino kaip savo herojų pamatęs Oldmano pasirodymą 1990 metais gangsteriu Džakie Flannery filme “Nuolankumo Būsena”(Hardžiui tada buvo 13). Hardis taip pat vaidino su Oldmanu metais prieš tai, filme “Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas” (2011) (puikus filmas taip patgalėjęs patekti į sąrašą). Nors kaukė uždengia didžiąją dalį Hardžio veido, užtenka jo išraiškingų akių, kad įžiebtų baimę net Betmenui. Pasak Hardžio, “Bet kada kai užsidedi ką nors ant savo veido tu prisitaikai prie asmenybės ir fiziologijos, kuri neturi nieko bendro su vaidyba. Visa tai leidžia vaidinti laisviau.”
7. Džonas Fidžeraldas filme “Hju Glaso Legenda” (2015)
Hardis tikrai mėgaujasi “blogiuko” vaidmeniu. Jo filmografijoje iš tiesų pilna įvairiausių antiherojų ar niekšelių. Nepaisant Hardžio augančių prieštaringų antagonistų sąrašo, šis veikėjas yra kitoks aktoriaus sugebėjimų pademonstruoti įtikinamas savybes nei paparastus bruožų atkartojimus pavyzdys. Nepaisant Haržio pastebimo pomėgio antagonistų vaidmenims, jis įdeda tiek pat pastangų kiek reikia išsiskirti iš veikėjų ir skirtumai, kurie gali būti labai nežymūs, Hardžiui yra tūkstantis įvairių charakterio bruožų.
Šioje moralinėje sumaištyje Hardis puikiai atvaizuoja savo veikėją Džonas Fidžeraldą, kuris gali būti lengvai pasmerktas už Hju Glaso (vaidina Dikaprio) sūnaus nužudymą ir Glaso užkasimą jam esant gyvam. Taip, Fidžeraldas nemėgo Glaso, bet atvirai Glasas galėjo nužudyti visus. Hardis atvaizduoja Fidžeraldą kaip desperatišką oportunistą, kuris turi daug vaiduoklių ir traumų ir galvoja akimirksniu. Jis yra niekam tikęs, bailys ir nutrūktgalvis, bet jis taip pat yra bebaimis ir drąsus. Lengva vertinti, kodėl Hardis buvo nominuotas šio vaidmens antro plano aktoriaus apdovanojimui. Iš tikrųjų būtų galima ginčytis ar jis (dar kartą) perkopė Dikaprio.
6. Bobas Saginovskis filme “Purvini pinigai” (2014)
Šiame filme Hardis vaidina tylų ir pavojingą Bobą Saginovskį. Prieš tai esančiais metais filme “Lokas” Hardžis sukūrė nesaugumo jausmą turintį, pasitikėjimo kiaute susisukusį veikėją. Su “Puvinų Pinigų” šėšėlyje gyvenančiu Bobu, Hardis panaudoja šią formulę suformuodamas panašiai įspūdingą vaidmenį iš jauno tylaus vyro, kurio tariamas drovumas slepia daug tamsesnę šerdį nei bet kas galėtų numanyti.
Bobas patiekia gėrimus vietoje, kur būdavo jo pusbrolio Marvo baras. Nors jo vardas vis dar kabo virš durų, Marvas (Džeimsas Gandolfinis) pardavė jį prieš daug metų vietiniam Chechen gangsteriui. Dabar Chechens naudoją patalpas kaip “siuntinių barą” pripildantį vokus pinigais ir Bobas bei Marvas abu visada įsivelia.Bobą tas nelabai jaudina, nes jis tik nori atlikti savo darbą ir būti paliktas ramybėje. Jis gyvena vienas savo mirusių tėvų į mauzoliejų panašiame name, kur baldai yra padengti plastikinėmis paklodėmis ir daugelis šviesų yra išjungta. Bobas taip mėgsta vienumą, kad pusė jo pokalbių susidaro iš pratesitęsiančių frazių, “Taip…” jis sako žiūrėdamas į tolumą. Susidaro įspūdis, kad stebėdami Bobą, mes lengvai galėtume pamatyti kaip jis nepraleisdamas ritmo išvaikščioja griovelį šalikelėje tarp Marvo baro ir jo namų per ateinančius 30 metų.
Lėtos įtampos paaštrėjimo stebėjimas Bobo vaidmenyje yra labiausiai vertas laukimo “Purvinuose piniguose.” Hardis parodo slėpiningą gebėjimą ištraukti mažiausias savo veikėjo evoliucijas. Jo lėtas veikėjo pastatymas neišvengiamam sprogimui yra nepakartojamai jaudinantis. Trenkdamas su savo įtikinamu Niujorko akcentu ir pašalindamas visus mandagumo požymius, Hardis čia yra toks neįtikėtinai geras, gebantis pažadinti žiūrovų gailestį ir kraujo troškimą vienu metu.
5. Maiklas Gordonas Petersonas filme “Bronsonas” (2008)
Hardis taip įtikinamai suvaidino bene garsiausiąBritanijos nusikaltėlį – kalinį Čarlzą Bronsoną 2009-ųjų meniniame filme “Bronsonas”, kad tai įžiebė laikraščių antraštes kaltinimais dėl sunkaus nusikaltelio garbinimo. Jeigu nerandate kitos geros priežasties pamatyti šį britišką filmą, išvyskite jį dėl Tomo Hardžio. Žinant, kad Hardis praleido ankstyvuosius savo paauglystės metus, dvidešimt metų kovodamas su polinkiu į nusikalstamumą, alkoholizmu ir priklausomybe nuo narkotikų, galima susidaryti gąsdinantį įspūdį, kas Hardis jaučiasi “kaip namuose”, filmas tarsi ištrina liniją tarp komedijos ir siaubo.
Paties Čarlzo Bronsono žodžiais, jis labai stebėjosi Hardžiu, jo transformacija bei jo, kaip žiauraus nusiklatėlio perteikimu, sakydamas, kad Hardis atrodė labiau jis, nei jis pats.
4. Ivanas Lokas filme “Lokas” (2013)
Ivanas Lokas uoliai dirbo, kad turėtų tokį gyvenimą, kokį įsivaizdavo, pasišvęsdamas mylimam darbui ir brangiai šeimynai. Jo didžiausio karjeros išbandymo išvakarėse Ivanas gauna skambutį, kuris nudriekia eilę įvykių, užvaldančių jo šeimą, darbą ir sielą. Visas veiksmas vyksta viename labai jaudinančiame pasivažinėjime, “Lokas” yra ispūdingas tyrinėjimas kaip vienas sprendimas gali privesti prie visiškos gyvenimo griūties.
Filmas praktiškai susideda iš scenos, kurioje vyras įstringa mašinoje daugiau nei valandą ir jis nieko kito nedaro tik kalbasi su žmonėmis per laisvų rankų įrangą važiuodamas iš Birminghamo į Londoną apie savo asmenines problemas. Faktiškai pats paprastumas, prie kuro rašytojas/režisierius Stevenas Naitas prieina, padaro šį filmą tokiu prikaustančiu. Lokas visiškai įkalintas savo transporto priemonėje, tikroji varomoji jėga yra jo dialogas. Hardžio išraiškingos manieros tiesiog užvaldo ekraną.
Jis vienintelis asmuo pasirodantis ekrane (visi kiti veikėjai skambina), tai tik pabrėžia jo išskirtinę ir užburiančią vaidybą. Kas yra dar įspūdingiau, tai yra faktas, kad Hardis per visą filmą vaidino nežinodamas nė vieno žodžio iš scenarijaus. Jis tiesiogine to žodžio prasme skaitė kiekvieną žodį iš suflerio. Filmavimas buvo atliktas mažiau nei per savaitę. Šiam filmui itin svarbus veikėjo vystymasis. Ivano tikslai, pasiekimai ir moralė yra išbandomi su kiekvienu pokalbiu, į kurį jis įsitraukia. Klaustrofobiškos kameros kūrinys kvestionuoja didžiųjų kinostudijų pranašumą ir yra geras pavyzdys, kaip mažiau gali būti daugiau.
3. Redžis ir Ronis Krėjai filme “Legenda” (2015)
Sunku teigti, kad “Pašėlęs Maksas: Įtūžio Kelias” kažkuo tai nuviliantis, bet buvo nedidelis dilgtelėjimas, kai tapo aišku, jog nors didysis Tomas Hardis vaidina pagrindinį vaidmenį, tai nevisai jo vieno filmas. Tačiau tuo negalima skųstis kalbant apie “Legendą”. Briano Helgelando filme apie tikro gyvenimo gangsterius Redžį ir Ronį Krėjus –Hardis vaidina juos abu.
Kai atrodė, jog Hardis pasiekė savo universalumo ribas, jis paneigia tai dar kartą savo nuostabiu pasirodymu legendiniais Krėjų dvynukais gangsteriais, kurių viešpatavo 1960 metais Londone. Vienas Krėjų ilgametis bendradarbis, smogikas vardu Fredis “Brown Bred Fredas” Foremanas buvo absoliučiai priblokštas, kai pamatė britų aktorių vaidinantį Ronį. Niekas kitas kaip legendinis boksininkas Fredis Roachas buvo paprašytas padėti Hardį paruošti jo brolių vaidmenims – iš kurių abu turėjo mėgėjiškus boksavimosi pagrindus – jis buvo toks nustebęs žvaigždės įgūdžiais, kad pasakė žurnalistams, jog “jis galėtų iš tiesų įžengti į ringą.”
Istorija sukasi aplink tai, kaip broliai atsikratė konkurentais ir patraukė Amerikos sindikatų dėmesį. Šie pasiūlė praplėsti verslą globaliu mastu ir paversti juos labiau teisėtais. Sunku įsivaizduoti, kaip visa tai galėtų įvykti be Hardžio, kuris itin įtikinamai įkūnija legendinį duetą. Būdamas Redžiu, jis yra nepriekaištingų manierų lipšnus operatorius, kuris supranta viešųjų ryšių svarbą, bet vis tiek ginčus sprendžia kumsčiais – arba paleisdamas savo plaktuku apsiginklavusį psichiškai nesveiką brolį.
Būdamas Roniu jis yra stebėtinai iškalbingas banditas, kuris teigia, jog – žmonės neturėtų nekęsti savęs – ir tada jis pagrindžia savo principus atvirai pripažindamas, kad yra gėjus ir nusikaltėlis. Kai abu Krėjai yra tame pačiame kambaryje, gaubiantys vienas kitą broliškos meilės ir gilios neapykantos mišiniu, “Legenda” yra tokia pat nepamirštama, kokia ir turi būti.
2. Forestas Bondurantas filme “Virš įstatymo” (2012)
Filme “Virš įstatymo” Hardis vaidina Forestą Bondurantą, galingiausios nelegalaus akloholio gamintojų šeimos Frankline, Virginijoje, lyderį. Hardžio Bondurantas yra puikiai protaujants kietuolis. Jis sujungia tikrą, raumeningą pasirodymą su aštriu intelektu, kuris tai kartais užverda tai kartais nurimsta.
“Ne smurtas sugniuždo žmogų,” – teigia Forestas. – “Tai atstumas, kurį jis yra pasiruošęs nueiti.” Forestas ir jo brolis Hovardas (Džeisonas Klarkas) nueina atstumą: naminukės varymas, policininkų papirkinėjimas, viršenybės išlaikymas, kieti krumpliai ir bauginimas dominuoja šiose varžybose. Kaip teigia Forestas, “Mes kontroliuojame baimę, Ir be baimės mes esame tokie geri kaip numirėliai.” Tačiau jis turi ir šviesiąją pusę bei tyliai garbina Megę (Džesika Častian), burleskos šokėją iš Čikagos, kuri tampa Bonduranto verslo vadybininke.
Įkūnydamas vaidmenį Hardis nebuvo šnekus, bet nepaisant jo mažakalbystės, galima aiškiai pajausti Foresto intelektą. Jaunesnysis brolis Džekas (Shia LaBeouf) turi didesnių ambicijų, bet Forestas supranta šeimos galios ribas. Hardis matė Forestą kaip šeimos patriarchą po jų tėvų mirties. Jis akcentavo Foresto švelniąją pusę ir suvaidino jį ramų ir labai uždarą.
1. Tomis Riordanas Konlonas filme “Kovotojai” (2011)
Gerai sukalti sporto filmai rodo, kaip įkvėpianti istorija gali būti maksimaliai pakylėjanti patirtis. Tačiau, bokso filmai yra labiausiai introspektyvūs. Vidinis sąmyšis ir sunkumai šeimoje visada vaidina svarbią rolę už ringo ribų, o ringe priešininkams parodoma kieno viršus.
“Kovotojai” atitinka šį apibūdinimą šiek tiek per daug nepriekaištingai, aprėpiant kiekvieną įsivaizduojamą kovotojų sunkumą lyg jie būtų išbraukiami iš sąrašo vienas po kito. Tačiau sugebama panaudoti šias klišes kaip įrodymą dviem pagrindiniams veikėjams siekiant tapti geresniais asmenimis.
Taigi, du broliai išplėšti iš šeimos ir turintys sudėtingas asmenybes užsirašo į UFC turnyrą ir netikėtai susitinka. Taigi jie sprendžia reikalus mėgindami vienas kitą nokautuoti. Kelionės metu Tomis (Tomas Hardis) ir Brendanas (Džoelis Edgertonas) treniruojasi ir pradeda suprasti, dėl ko jie abu kovoja.
Hardžio Tomis yra vyras, apsėstas ir kartu varomas praeities demonų bei giliai įsišaknijusio keršto pojūčio. Tomio tikslas laimėti piniginį prizą savo mirusio kolegos jūrų pėstininko našlei ir tik atsitiktinumas leidžia jam patenkinti savo keršto troškimą broliui – Tomio akyse – palikusiam jį ir jų mirštančią motiną. Tad nenuostabu, jog šis filmas susikoncentravęs ties dviem broliais bandančiais atleisti vienas kitam.
Verti paminėjimo filmai:
Žinoma, daugelio žmonių nuomonės, kokie Hardžio vaidmenų filmai turėjo patekti į sąrašą, skirsis. Iš tiesų, daugelis iš jų esančių apačioje galėjo būti sąrašo viršuje, bet sąrašas, deja, ribotas iki dešimties geriausių Hardžio pasirodymų. Žemiau yra keletas Hardžio vaidmenų, kurie turėtų būti jo filmografijos dalimi.
Fredis Džeksonas “Sopranai” (2009), Rikis Taras “Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas” (2011), Gražuolis Bobas “Rokenrola” (2008), Klarkis “Sluoksniuotas pyragas” (2004), Praetorius Šinzonas “Žvaigždžių Kelias: Atpildas” (2002)
Taip pat skaitykite: TOP 10 labiausiai seksualiai provokuojančių kino filmų (N-18)
