Ateinantį pirmadienį, balandžio 28 d., 15 val., Kauno miesto savivaldybėje vyks diskusija apie Kauno tarpukario architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą UNESCO.
1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tai – Kauno tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 Nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.
Šių metų vasario mėn. žengtas pirmas mažas žingsnelis, siekiant atkreipti Europos dėmesį į šį svarbų kultūrinį reiškinį, kuris padėjo Lietuvai integruotis į tarpukario Europos politinį-socialinį ir kultūrinį kontekstą – tarptautinės ekspertų komisijos svarstymui pateikta Europos paveldo ženklo (European Heritage Label) paraiška „1919-1940-ųjų Kaunas: Lietuvos vartai į modernėjančią Europą”. Įvertinus šalių narių pateiktas paraiškas, galutines savo rekomendacijas tarptautinė ekspertų grupė pateiks Europos Komisijai 2015 m. pradžioje.
„Atsižvelgiant į Kauno tarpukario architektūros, kaip reiškinio, prasmę ir svarbumą, siekiame surengti viešą diskusiją apie minėtojo paveldo įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą UNESCO. Vieno iš svarbiausiųjų Kauno reiškinių įtraukimas į UNESCO būtų vienareikšmiškai naudingas visos šalies mastu, o miestui tai suteiktų savigarbos jausmą ir prestižinį statusą, užkeltų kartelę siekiant tvarios plėtros ir, be abejonės, pritrauktų dar didesnį skaičių turistų”, – teigė diskusijos organizatoriai.
