© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienį susitikęs su senų priešininkių Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiais, pareiškė manantis, kad esama pakankamai geros valios užbaigti Kalnų Karabacho konfliktą.

Per susitikimą su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) ir Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu V.Putinas išreiškė pasitenkinimą, kad abu lyderiai pareiškė įsipareigojimą siekti taikaus ketvirtį amžiaus besitęsiančio konflikto sureguliavimo.

“Žinoma, galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingos situacijos, jei yra gera valia. Azerbaidžano ir Armėnijos žmonės tokios geros valios turi”, – sakė V.Putinas per derybas jo vasaros rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Kalnų Karabacho regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai, padedamas Jerevano atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991-1994 metais vykusį karą, kuris pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo to laiko šis konfliktas nuolat rusena, tarptautiniams tarpininkams nesugebant padėti rasti politinio sprendinio.

Įtampa tarp energetikos išteklių turtingo Azerbaidžano ir Maskvos sąjungininkės Armėnijos pastaruoju metu dar paaštrėjo, buvusioms sovietinėms respublikoms su nerimu stebint didžiausią Rusijos konfrontaciją su Vakarais nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo krizė Ukrainoje, kur vyriausybinės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais separatistais.

Abi šalys išlieka pasiruošusios karui, o trapią esamą padėtį nuolat sutrikdo susirėmimai Kalnų Karabache ir Armėnijos bei Azerbaidžano pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia per virtinę incidentų žuvo mažiausiai 23 žmonės.

Netgi tuo metu, kai Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai buvo Sočyje, kur šeštadienį atskirai susitiko su V.Putinu, prie vadinamosios kontaktinės linijos tęsėsi susirėmimai.

Remiantis naujausiais pranešimais iš regiono, praėjusią naktį per artilerijos apšaudymą žuvo azerbaidžaniečių karys ir buvo sugriauti du namai Armėnijoje.

REIKIA KANTRYBĖS IR PAGARBOS

Azerbaidžano prezidentas I.Aliyevas išreiškė “viltį, kad artimoje ateityje derybų keliu ir taikiomis priemonėmis mes rasime tarptautinius ir teisingumo principus atitiksiantį sprendinį”.

S.Sargsianas savo ruožtu sakė, kad Armėnija “mano, jog konfliktas iš tikrųjų gali būti išspręstas, jį reikia išspręsti pasiremiant kompromisu ir principais, pasiūlytais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkų”.

Rusija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos tarpininkavo deryboms tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, kurios vyko globojant ESBO.

Konflikto sureguliavimo plane būtų numatytas laipsniškas aplink Kalnų Karabachą esančių okupuotų regionų kontrolės sugrąžinimas Azerbaidžanui, taikdarių dislokavimas ir specialaus pereinamojo laikotarpio statuso suteikimas regionui, kurio gyventojai turėtų galimybę pareikšti savo valią dėl jo galutinio statuso Azerbaidžano sudėtyje.

Nors prieš derybas Sočyje nebūta didelių vilčių dėl galimo persilaužimo, šalių deklaruotas noras ieškoti taikaus didžiausio posovietinio konflikto sprendinio skiriasi nuo ginklų žvanginimo, kuris lydėjo pasirengimą susitikimui.

Armėnijos gynybos ministras Seiranas Oganianas prieš viršūnių susitikimą sakė, kad kalbos apie galutinę taiką ar sugrįžimą prie tvarių paliaubų yra “ne vietoje”.

“Tokie susitikimai suteikia progą pradėti ar tęsti dialogą”, – sakė jis.

“Mes visi puikiai žinome, kad dialogas yra vienintelis būdas taikiai išspręsti visas problemas”, – pridūrė ministras.

Po nesėkmingo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o (Fransua Holando) mėginimo anksčiau šiais metais susodinti Armėnijos ir Azrebaidžiano vadovus prie derybų stalo, šį susitikimą Sočyje Rusijos apžvalgininkai traktavo kaip Maskvos dominavimo tame regione patvirtinimą.

V.Putinas leido suprasti, kad Maskva remia tarptautines pastangas išspręsti krizę, tačiau pabrėžė, jog mano, kad Rusijai tenka specialus vaidmuo, nes “mus sieja itin glaudūs ryšiai ir istorija, leidžiantys mums atvirai keistis nuomonėmis apie tai, kur esame ir ką reikia nuveikti, kad galima būtų judėti į priekį sprendžiant šią iš praeities paveldėtą problemą”.

Rusijos vadovas paragino savo kolegas iš Armėnijos ir Azerbaidžano parodyti “kantrybę, išmintį ir pagarbą vienas kitam, kad būtų rastas (krizės) sprendinys”.

Kai kurie analitikai spėjo, kad Rusija gali pasiūlyti nusiųsti į regioną taikdarius, kad būtų sumažinta įtampa ir atkurtos trapios paliaubos.

Ekspertai Maskvoje sako, kad Kremliui svarbu pamėginti sumažinti įtampą tarp Azerbaidžano, kuriame veikia Vakarų energetikos milžinės BP ir “ExxonMobil”, bei Armėnijos, siekiančios glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija.

“Taip bus patvirtintas Rusijos vaidmuo būti pagrindine saugumo garante postsovietinėje erdvėje ir bus išsklaidyti nuogąstavimai, kad periferija aplink Rusiją užsiliepsnos”, – praėjusią savaitę sakė Maskvoje įsikūrusio Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro vadovas Timofėjus Bordačevas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: