Tėvų ginčai dėl vaikų, kai vienas iš jų be kito sutikimo su atžala išvyksta ar parvyksta į Lietuvą, tampa vis sudėtingesni ir skaudesni tiek suaugusiesiems, tiek jų vaikams. Su tuo šiandien susiduria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), tarpininkaudama sprendžiant porų konfliktus, kuriuose nepasidalijami vaikai tampa tėvų kovos įrankiu.
Pastaruosius kelerius metus daugiausia vaikų išvežama iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir į Italiją, taip pat iš šių šalių daugiausiai vaikų neteisėtai išvežama į Lietuvą ir (ar) laikoma joje.
Praėjusiais metais gauti 5 prašymai dėl neteisėtai parvežtų ir (ar) laikomų Lietuvoje vaikų. Vienu atveju motina, neteisėtai atvežusi vaiką į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, grįžo atgal į įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybę, todėl prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Du prašymai dėl iš Italijos ir iš Ispanijos į Lietuvą atvežtų vaikų iki 2009 m. pabaigos buvo sprendžiami Tarnyboje. Vienas prašymo dėl iš Airijos į Lietuvą atvežto vaiko nagrinėjimas nutrauktas, nes motina su vaiku išvyko į Lenkiją, todėl prašymas persiųstas Lenkijos centrinei institucijai. Penktojo prašymo dėl iš Airijos į Lietuvą parvežto vaiko nagrinėjimas truko net 4 mėnesius, nes pareiškėjos prašymo dėl teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimas užtruko daugiau nei 3 mėnesius.
Dažniausiai pasitaikanti situacija – nutrūkus tėvų santykiams ar iširus mišriai santuokai, taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, vienas iš tėvų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į savo kilmės šalį be kito tėvo (motinos) sutikimo. Pastebima, kad vaikai, dėl kurių neteisėto atvežimo į Lietuvą pernai nagrinėti ankstesniais metais gauti prašymai, buvo iki 3 metų amžiaus, į Lietuvą dažniausiai atvykę su motinomis. Minėtų prašymų nagrinėjimas yra sudėtingas, kadangi tokio amžiaus vaikui svarbi motinos globa, o motinos dažniausiai nurodo, kad jos negali grįžti į užsienio valstybę, iš kurios vaikas buvo neteisėtai išvežtas, dėl finansinių bei asmeninių problemų, iškilusių joms gyvenant užsienyje.
2009 metais itin sumažėjo prašymų dėl vaikų, neteisėtai išvežtų iš Lietuvos į kitas valstybes ar laikomų jose. 2007 m. nagrinėta 15 tokių atvejų, 2008 m. – 17. Praėjusiais metais Tarnyba gavo 5 prašymus dėl vaikų, išvežtų iš Lietuvos į užsienį, ar neteisėtai laikomų pažeidžiant globos teises (2 atvejai susiję su Jungtine Karalyste, kiti – su Airija, Lenkija ir Prancūzija). Jungtinės Karalystės teismai vienu atveju priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvą, kur jis ir buvo parvežtas. Kitu atveju Škotijos teismas nusprendė negrąžinti vaiko. Dėl dviejų vaikų, išvežtų į Prancūziją ir Lenkiją, gyvenamosios vietos nustatymo tėvai pernai bylinėjosi Lietuvos teismuose, o dėl išvežtos į Airiją mergaitės buvo nustatinėjama, ar jos įprastinės gyvenamosios vietos valstybe galima laikyti mūsų šalį.
„Labai svarbu klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ar vieno iš tėvų bendravimo su juo tvarkos pakeitimo išspręsti tariantis tarpusavyje, gražiuoju. Priešingu atveju vis gilėjančio konflikto problemas turės spręsti teismas, neretai ne Lietuvos, o kitos valstybės, kas situaciją padarys tik dar sudėtingesnę. Kilus klausimams, kaip išvengti tokio pobūdžio sunkumų, tėvai gali kreiptis patarimo į mūsų tarnybą,“ – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
