Ar Holivudas atleis Melui Gibsonui?

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-11 08:40

Spausdinti | Komentarai

Melas Gibsonas (kairėje) fb.com archyvo nuotr.

Pastaruosius dešimt metų Holivude Melo Gibsono nebuvo nė kojos, tačiau šį savaitgalį jis grįžta kaip filmo „Pjūklo ketera“ režisierius. Po visų skandalų, nesantaikos ir kaltinimų, po nesekmingo bandymo sugrįžti 2011 metais filme „Bebras“, Gibsonas pagaliau grįžta. Nors didelio masto tradicinis filmas apie karą susilaukė daug kritikos, tačiau taip pat jis gali pasigirti išpirktais bilietais ir nemaža dalimi pozitivių žiūrovų vertinimų. Netgi spėjama, jog Andrew Garfieldas bus nominuotas „Geriausio aktoriaus“ kategorijoje.

Nepaisant to, poelgiai, kurie nulėmė Melo Gibsono karjeros nuosmukį, niekada nebus visiškai pamiršti. Liūdnai pagarsėjusi antisemitinė tirada sulaukė negatyvios visuoemnės reakcijos, ir paaiškinimo, jog jis buvo išgėręs, tikrai neužteko. Dar vienas incidentas kurio nepamirš nei vienas girdėjęs nutekėjusią Gibsono kalbą apie savo buvusią merginą, Oksaną Grigovievą, kurioje jis nepasižymėjo santūrumu. Ne vienas žmogus Holivude atsisako su juo dirbti, bet, kaip matome, pati industrija įsileido jį į atgal ir kritikai turbūt supranta kodėl. Yra daugybė žmonių, kurie mano, jog reikia atleisti Melui bei leisti nuodėmes palikti praeityje, nes neišmatuojamas pyktis neapibrėžia jo taip, kaip tai daro jo talentas.

Verta paminėti tai, kad Gibsonas dar gerokai prieš skandalą, buvo atitolęs nuo Holivudo. Nuo pat 2004 metų, jį buvo sunkiau pamatyti kino sapnų industrijos sostinėje. Filmas „Kristaus kančia“ susilaukė Franko Richio kritikos amerikiečių dienraštyje The New York Times, filmui dar net nepasirodžius ekranuose. Taigi, žmonės buvo nusistatę priešiškai dar prieš jį pamatant. Užtikrinti tuo, jog filmas išnaudodamas Jėzaus  vard1 vaizduoja jo istoriją  tarsi sadizmo ir mazochizmo išsigimėlių šou, žmonės neįstengė įžvelgti tikrojo Gibsono užmojo atkurti pirmapradį šoką ir pagarbą Naujajam Testamentui.

Kai filmas tapo neįtikėtinai žinomas Gibsonas atsidūrė kultūrinio karo centre. Vienoje barikadų pusėje atsidūrė nereligingoji medijų pusė, kuri situaciją matė kaip priešišką ir buvo nusiteikusi prieš tikėjimą kine. Kitoje – Melas Gibsonas, tradicinis katalikas, neslepiantis savojo blogiuko įvaizdžio. Statydamas filmą, režisierius turėjo sunkiai dirbi, tam kad sukurtų kitokį, visiškai neįprastą filmą apie Kristų. Nepaisant to, jog Melas filmą finansavo pats, juosta susilaukė didžiulio dėmesio bei publikos simpatijų. Jis sukūrė anti-konformistinį, krikščionišką filmą ir tai staiga tapo populiaru. Filmo bendrojo vidaus pajamų skaičius siekė 370 milijonų dolerių.

Galima teigti, jog po 2006 metų liepos 27 dienos,  kai Melas Gibsonas buvo sulaikytas už tai, kad vairavo neblaivus ir Los Angelo policijai išsakė savo antisemitines sąmokslo teorijas, medijų bei filmų bendruomenės požiūris į jį tapo paprastas: viskas ką jis daro ar sako – siaubinga ir galbūt, netgi neatleistina. Žinoma, žmonės gali spręsti patys ar jo atsiprašymai yra nuoširdūs, tačiau Gibsonas jautė pareigą susitaikyti, tai puikiai įrodo „Pjūklo ketera“. Filmu, jis tarsi viešai atsisako smurto idealizavimo ir vaizduoja herojų, kuris netgi karo metu laikosi savo pacifistinių pažiūrų. „Pjūklo ketera“ nėra benadymas apgauti ar ciniškas filmas, tačiau reiktų atsižvelgti į tai, jog jis turbūt buvo sukurtas žinant kokioje šviesoje tai parodys patį Melą Gibsoną.

Žiūrint iš kitos pusės, po nutekėjusių įrašų, gerą dešimtmetį galėjo atrodyti, jog visi Melą laiko atstumtuoju, bet gerbėjų palaikymo jis neprarado. Tie kurie išliko ištikimi, tapo netgi labiau atsidavę jam, nei bet kada ankščiau. Žmonėms kurie plūdo į „Kristaus kančią“, faktas, jog Melas atitolo nuo Holivudo, tapo esybe, dalimi jo mitologijos. Liberalų akyse jis tapo vaikštančia skandalų bomba, tačiau pasišventusiems jo gerbėjams jis tapo konservatyviu superherojumi.

Per beveik 40 metų Gibsonas atliko vaidmenis filmuose „Pašėlęs Maksas“, „Mirtinas ginklas“ bei „Narsioji širdis“, kurių siužetas vystėsi apie gyvenimo nukankintus vyrus, tokiuus kurių prigimtis stūmė juos prie bedugnės karšto. Panašią šios dinamikos versiją galima įžvelgti ir „Kristaus kančioje“. Per dešimt metų Holivudas pasikeitė, o kultūrinis karas tik suintensyvėjo. Ką tik praūžę prezidento rinkimai ne išimtis, pasirinkimas tarp kandidatų atspindi ne tik dvi visiškai skirtingas Amerikas, tačiau ir du skirtingus požiūrius į realybę, ir į tokį susiskaldžiusį pasaulį grįžo Melas Gibsonas. Sugrįžimo esmė – apibrėžti jį, kaip asmenybę, iš naujo. Kultūrinio karo akivaizdoje vienišas vilkas, religinis maištininkas, stovintisi už teisingus bei politiškai nekorektiškus dalykus, į kuriuos žmonės Holivude žiūri su priešprieša.

Ironiška yra tai, jog pažiūrėjus iš arčiau, teisingumo gynėjo įvaizdis neapibūdina jo filmų. Dar prieš 2006 metų istoriją, „Kristaus kančia“ buvo matomas kaip anti semitistinis filmas. Tačiau bandant apibūdinti filmą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ būtų nesunku susidaryti tokia pat nuomonę. „Kristaus kančios“ herojus yra nelabai vykusi Kristaus figūra, žvelgiant iš individualistinės pusės, galbūt jis tiesiog yra Gibsono sąžinės atspindys, tas kuos norėtų režisierius tapti. Taigi, po dešimtmečio izoliacijos, Melas grįžta. Kaip vaikščiojantis nusidėjėlis ar kaip suterštas šventasis priklauso nuo to, kieno klausite.

Taip pat skaitykite: Mads Mikkelsen – norėjo būti gimnastu, tapo aktoriumi

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt