Juozas Naujalis (1869–1934)
Pradedame straipsnių ciklą, skirtą žymiems renginiams, vykusiems tarpukariu Kaune. Pirmąjį pasakojimą skiriame pirmajai Dainų šventei, tapusiai bene pirmuoju tokio masto renginiu, surengtu Kaune.
Dainų švenčių tradicija gimė Europoje XIX a. Estai savo dainų šventę surengė dar 1869 m., o latviai – 1873 m. Pirmosios lietuvių dainų šventės ištakų galima iškoti nuo 1905 m., kada mažlietuviai ant Rambyno kalno surengė Mažosios Lietuvos (tuomet buvo Vokietijos sudėtyje) dainų šventę. Dar carinės okupacijos metais buvo planuojama surengti visos Lietuvos chorų suvažiavimą (1906 m.), tačiau kilę nesutarimai ir lėšų stoka šią bręstančią idėją sužlugdė.
Dainų šventės rengimo idėja atgimė Lietuvos muzikų galvose XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje. 1921 m. Kipras Petrauskas buvo vienas iš šios idėjos puoselėtojų, taip pat šį sumanymą parėmė „Dainos“ draugijos pirmininkas Juozas Žilevičius, Kauno muzikos mokyklos direktorius V. Žadeika, kurie semdamiesi idėjų būsimajam renginiui organizuoti nuvyko į Latvijoje bei Estijoje rengtas dainų šventes. J. Žilevičius suregistravo apie šimtą chorų, pareiškusių norą dalyvauti būsimojoje šventėje. Šventės organizatorių būrelį svariai papildė iš JAV grįžęs Juozas Naujalis. Aktyviausia dainų šventės idėjos propaguotoja buvo „Dainos“ draugija, kuri ragino Švietimo ministeriją imtis veiksmų ją organizuoti. 1923 m. gruodį įvyko pirmasis pasitarimas, kuriame dalyvavo J. Naujalis, A. Kačanauskas, J. Štarka, J. Žilevičius ir kt. „Dainų dienai“ (taip tuomet vadinta Dainų šventė) organizuoti komitetas buvo išrinktas 1924 m. vasarį. Visuomenėje Dainų šventės rengimo idėja sulaukė entuziaztingo palaikymo, veiklūs, dainingi žmonės neraginami siūlėsi dalyvauti.
Šventę numatyta rengti 1924 m. rugpjūčio 23–24 dienomis, tuomet, kai Kaune turėjo vykti trečioji Žemės ūkio ir pramonės paroda, o taip pat šios šventės surengimas turėjo žymėti 20-ties metų spaudos atgavimo (1864–1904 m. buvo lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas) sukaktį. Tuomet Dainų šventę ketinta organizuoti Vytauto parke, greta Ąžuolyno.
Dainų dienoje norą dalyvauti pareiškė 110 chorų (apie 3000 narių) iš visos Lietuvos. Deja, kaip neretai būna, gera iniciatyva vos neužbuksavo įvairių trukdžių liūne, ypač lėšų šventei organizuoti trūkume. 1924 m. balandį buvo surengti chorvedžių kursai, siekiant, kad Dainų šventėje dalyvausiantys chorvedžiai įgytų reikiamo meistriškumo. Juose dėstė J. Naujalis, J. Žilevičius, A. Kačanauskas ir kt.
Pagrindiniam Dainų šventės mišriam jungtiniam chorui buvo sudarytas repertuaras, kuriame buvo 22 harmonizuotos liaudies dainos bei 14 orginalių kūrinių. Šiam chorui turėjo diriguoti J. Naujalis, S. Šimkus ir J. Štarka. 1924 m. liepą S. Šimkus su J. Štarka keliavo po Lietuvą ir tikrino chorų pasirengimą, atrinkdami geriausiuosius. Dainų šventės rengėjai siekė, kad šioje šventėje dalyvautų visų pirma talentingiausi ir geriausiai organizuoti chorai. Daugumoje vietovių žmonės rodė susidomėjimą bei aktyviai ir nuoširdžiai ruošėsi šiai pirmajai Dainų šventei.
Kitoje straipsnio dalyje skaitykite kaip pirmojoje Dainų šventėje daina sudrebino visą Žaliakalnį.
