Ekonominei krizei įsismarkavus netrukome pajusti skaudžias jos pasekmes: vis daugiau darbingo amžiaus žmonių, ypač studentų, renkasi emigruoti. Tačiau ar sunki ekonominė šalies padėtis – vienintelė jaunimo emigracijos priežastis? Problemos kompleksiškumą įrodo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų nuomonės. Jų paklausėme, ko trūksta Lietuvoje, kad nereikėtų emigruoti.
Šiuo metu Graikijoje „Erasmus“ programos dėka studijuojanti Mykolo Romerio universiteto teisės ir valdymo studijų programos trečio kurso studentė Erika Jankauskaitė sako, jog studentams Lietuvoje labiausiai trūksta finansinio stabilumo: „Dėl per didelio studentų skaičiaus pabaigus studijas kyla labai didelė konkurencija darbo rinkoje. Daugelis jaunų žmonių negali susirasti pakankamai pajamų teikiančio darbo, todėl kaip tinkamą išeitį jie pasirenka emigraciją.“
Na, o kuo skiriasi studentų gyvenimas itin skaudžiai ekonominio sunkmečio paliestoje Graikijoje? „Palyginus su Lietuva Graikijoje beveik viskas kainuoja brangiau. Dėl šios priežasties studentų išlaidos yra žymiai didesnės, pradedant kultūriniu gyvenimu ir baigiant transportu ir maistu. Tačiau didelė privilegija „Erasmus“ studentams Graikijoje – nemokamas maitinimas du kartus per dieną, tai leidžia man sutaupyti nemažai pinigų. Iš Graikijos piliečių dažnai išgirstu kalbų, kad jie yra nepatenkinti švietimo sistema, ypač mokyklose. Kalbant apie aukštąjį mokslą, galima susidaryti nuomonę, kad čia yra lengviau mokytis nei Lietuvoje. Mažiau auditorinių valandų, Atėnuose dėl streikų paskaitos dažnai išvis nevyksta. Dėstytojai ir studentai mėgsta vėluoti. Apskritai, Graikijoje žmonės labiau atsipalaidavę nei Lietuvoje, todėl tokioje atmosferoje, manau, mokytis yra lengviau ir maloniau.“
Erikai pritaria ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto anglų filologijos trečiakursė Gabija Laškovaitė: „Baigus studijas labai sunku rasti darbą, ką jau kalbėti, kad darbas atitiktų studijuojamą specialybę.“ Studentės pozicija atskleidžia tendencingą kątik aukštojo mokslo diplomą įgijusių jaunuolių norą sparčiai kopti karjeros laiptais, pagerinti finansinę padėtį. „Lietuvoje elementarūs žmonių poreikiai yra pamiršti, todėl čia nėra jokio tikslo pasilikti, nebent nori visą gyvenimą dėti pinigą prie pinigo ir nieko gero nepamatyti ir nepasiekti“ – niūrią ateities perspektyvą piešia mergina.
Dėl šansų įsidarbinti baigus savo studijų programą nuogąstauja ir Vilniaus Kolegijoje antrus metus kostiumo dizainą studijuojanti Agnė Kazielaitė: „Man kaip studentei ir apskritai žmogui trūksta perspektyvos darbo rinkoje pagal mano busimą profesiją bei galmybės normaliai uždirbti.“ Dvejose mokymo įstaigose besimokanti mergina prakalbo ir apie valstybines įstaigas užvaldžiusią biurokratiją: „Mūsų šalyje per daug biurokratizmo, jei reikia susitvarkyti dokumentus seniūnijoje ar savivaldybėje, tai užtrunka savaites ar net mėnesius.“
Jaunimo emigracijos priežasčių giliau ieško ir studento duona nusivylęs, savo aistrai muzikai atsidėjęs, 21-erių kaunietis Stasys Stirbinskas: „Mūsų valstybės valdymo aparatas yra gerokai per didelis tokiai nedidelei šaliai. Įstatyminė bazė netobula, vėlgi, per daug biurokratijos.“ „Emigracija visgi vyksta labiausiai dėl ekonominių priežasčių – darbo vietų trūkumo, žemų atlyginimų.“ Tačiau Stasys išskiria ir švietimo sistemos problemas: „Norint, kad studentai neemigruotų, manau, prioritetas – kelti aukštojo mokslo kokybę. Taip pat atsižvelgti į specialistų poreikį rinkoje. Taip pat reikia siūlyti užsienio studijų programoms konkurencingą išsilavinimą. Dabartinis mokslo kainos ir kokybės santykis taip pat yra nepagrįstas.“
Na o mums belieka tikėtis, kad kalbinti studentai nepritruks kantrybės ir patriotiškumo bei sėkmingai pabaigę studijas Lietuvoje imsis įgyvendinti savo ateities vizijų, ryšis keisti, o ne abejingai stebėti susidariusią padėtį.
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Eglės Kuktoraitės
