Kalbant apie atlaidumo lyderius, galėtų minėti Motinos širdį, bet kadangi mano tinklaraštis yra kulinarinis, neminėsim kai kurių vardų be reikalo ir nepainiosim viešpaties su kotletais.

Pažvelgus į šį reiškinį iš platesnės perspektyvos, šiek tiek nustebau, sužinojus, kad tikrasis kotletas kilęs iš Prancūzijos, kur reiškia kepsniuką su pakrašty prikibusiu šonkauliu. O tai bent!

Kokiais jis ten keliais iš Prancūzijos ėjo, nėr žinios, bet mūsuose labiau paplitusi kitokia, sakyčiau, sovietizuota, kotleto tradicija, kurios pagrindinis požymis ir privalumas yra tas, kad sueina į jį bele kas, reikia nedaug ir nebūtinai kokybiškos mėsos, ir po kotleto vardu vyrams įmanoma sumaitinti beveik viską, ir net susilaukti pagyrimo, kad “pagaliau pradėjai normalų maistą gaminti”.

Ką bedėtum į kotletus, kaip iš jo besityčiotum, jis vistiek išlieka kotletu, ir netgi skaniu. Neskanius kotletus sugebėdavo pagaminti tik kai kurios valgyklos. Nežinau kaip. Kvapas būdavo “kaip mazgotės”, bet netikiu, kad mazgotę į juos dėdavo.

Kotletas gali būti iš mėsos, pusiau iš mėsos, visai be mėsos, tik vienas dalykas yra privalomas – tai svogūnas. Nes jei nebus nei mėsos, nei svogūno, tadum bus blynas. Kuris irgi būna gerai. Bet nebe kotletas.

Bazinis (minimalistinis) kotleto receptas
•malta mėsa
•svogūnas
•kiaušinis
•druska
•malti juodieji pipirai

Mėsa nesvarbu kokia: kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena, karviena, gaidiena…, bet turi būti malta. Svogūnas smulkiai supjaustytas, sukapotas ar sutarkuotas. Kiaušinio reikia tam, kad kepdamas kotletas netrupėtų gabalais. Jeigu ką, galima pakeisti šaukštu krakmolo.

Į kotletą, visiškai nepakenkiant jo skoniui, galima įdėti:
•piene mirkyto batono
•sumalto iki trupinių batono arba džiuvėsėlių
•manų kruopų
•išbrinkintų avižinių dribsnių
•virtų ryžių arba virtų perlinių kruopų
•smulkiai tarkuotą bulvę
•maltų grybų
•sojos faršo

Gal ir dar ko nors? Įdomiausia tai, kad minėti priedai bus visiškai nepastebimi – valgytojams atrodys, kad valgo kotletus išskirtinai iš mėsos. Išbandyta mano asmeniniais sunkmečiais. Kotletai atleidžia viską!

Ryžiai ir perlinės kruopės bus pastebimos, todėl patiekalą teks vadinti tefteliais.

Tiesa, galima ir daugiau prieskonių. Aš kartais pavarau sriuboms skirto mišinio.

Viską, iš ko darysim kotletus, dedam į bliūdą. Sumaišom. Kad kotletai geriau būtų sukibę ir netrupėtų, reikia išminkyti atidžiai ir biškį pažaisti su mase – paėmus šiek tiek į saują, tvoti ją atgal blūdan judesiu “tekšt!”.

Suformuoti kotletą rankomis, įmesti jį į lėkštutę su džiūvėsėliais ir apvolioti jais. Bus dailesni kotletukai. Bet jei tingim rankas kišti į maltą mėsą, kabinam šaukštu ir dedam tiesiog į keptuvę. Kotletai atleis.

Kepti ant keptuvės riebaluose. Jei kotletai iš riebesnės mėsos, pradžiaį įdėti labai nedaug riebalų, tik kad ne sausa keptuvė.

Kepam ant vidutines ugnies, iš pradžių keptuvę uždengę dangčiu. Kai viršutinė, dar nekepama pusė, pabals, apverčiame. Dančio nebedengiame – lai apkepa.

Galima iškeptus kotletus sudėti į padažiuką ir jame patroškinti, tada galima kepti išvis nedengiant dangčiu ir ant didesnės ugnies.

Galima juos kepti orkaitėje.

Nu visaip su kotletu galima. Tik neužmirškim svogūno.

Originalus įrašas tinklaraštyje Septyni virtieniai

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: