Ne ne, žaliukas Grinčas čia niekuo dėtas, na, nebent filme. Pasirodo, tokių dalykų, panašių į filmo scenarijų, būna ir realiame gyvenime. Kada paskutinį kartą jautėte tikrąją Kalėdų dvasią ir nuotaiką? Manau, kad dauguma jau seniai nebejaučia širdy tos šilumos, kuri paprastai užplūsdavo prieš ir per Kalėdas. Kas dėl to kaltas? Sakytumėte: „Šiuolaikinis žmogus ir jo gyvenimo tempas“? Iš dalies jūs būtumėte teisūs, bet turiu dar ir kitą nuomonę. Meskime piktą ir smerkiantį žvilgsnį į mūsų prekybininkus: kada pasipuošia didieji prekybos centrai? Niekas nepaklausė eilinio žmogaus, ar jis nori matyti tas nuolat žybsinčias dekoracijas ištisus du mėnesius. Lygiai taip pat nepasidomėjo, ar nepradeda erzinti Kalėdinės dainos, kurios pradeda groti dar neprasidėjus adventui.
Nebe pirmi metai, kai Vėlinių žvakes pakeičia Kalėdiniai papuošimai. Žinoma, gražu, bet ar širdį tai šildo? Kiek galima džiaugtis artėjančiomis Kalėdomis, kai beveik ištisus du mėnesius visur matome jų atributus? Jau ir pompastiškos eglės įžiebimo ceremonijos miestuose nebelaukia gruodžio mėnesio. Visos tos pigios švieselės sudaiktina Kalėdas, paverčia jas nenatūraliomis, kaip ir dabartinės eglutės, puošiamos daugelyje namų. Žinoma, mes mokomi, kad dirbtinė eglutė yra geresnė, praktiškesnė ir naudingesnė gamtai nei tikra. Tik štai klausimas: ar gamtai daugiau žalos pridaro nukirsta eglutė, ar dirbtinių eglių gamyba?
Na, žmogus toks jau yra – kas nors pasako, kad tai blogai ir jis tiki, prekybininkai netiesiogiai siūlo per Kalėdas vaikus apipilti naujaisiais mini augintiniais ar transformeriais – jis perka. Žaislų krūvos, vaizdingai išdėliotos prekybos centruose, labai sėkmingai grūda dar mažiems vaikams į galveles sumaterialėjusias mintis ir norus. Be abejo, negalima nepastebėti ir dabar itin padažnėjusių ir intensyviai rodomų įvairių žaislų reklamų per televiziją. Vaikų požiūris į Kalėdas nekelia optimizmo – Senio Šalčio jie laukia dėl nesuskaičiuojamo kiekio žaislų ir saldumynų. Vaikams diegiamos visiškai sumaterialėjusios vertybės, jei jas dar galima pavadinti tokiomis. Žmonėms, besiruošiantiems pirkti Kalėdines dovanas vaikams, didžiausias klausimas iškyla dėl išleidžiamos pinigų sumos, o ne dėl pačios dovanos parinkimo (kam sukti galvą, kai nuėjęs į prekybos centrą gali nupirkti kad ir pirmą po ranka pasitaikiusį žaislą). Tikriausiai vaikai būtų nemaloniai nustebinti Kalėdų dieną po eglute radę megztas kojines, ar šiltą šaliką.
O ar ne didesne šiluma spinduliavo savomis rankomis nunertos servetėlės, ar iškepti sausainiai? Ar nebuvo smagiau, kai egles puošdavome Kūčių vakarą, ar bent jau likus savaitei iki jo? Ar nesusimąstome, kaip išsigimė dabartinės Kalėdos? Žinoma, ne be prekybininkų pagalbos. O jų sumanumą išties derėtų pripažinti – Kalėdinėmis dovanomis žmonės pradeda rūpintis likus visam mėnesiui iki šios šventės, nuperkama daugiau ir brangesnių dovanų. Prisiminkime tas kelių metrų eiles prekybos centruose prieš Kalėdas ir jose didvyriškai stovinčius žmones. Ar jie atrodo laimingi ir kupini Kalėdinio džiaugsmo mąstydami, kokią apvalią sumą teks „pakloti“ už perkamas dovanas? Kalėdos tapo galvos skausmu dėl finansų trūkumo ir nuolatinio galvosūkio dėl dovanų išrinkimų. Ši šventė tapo eiline dekoracija, susiliejo su jos papuošimais. Ar normalu ruoštis Kalėdoms prieš du mėnesius ir eikvoti elektros išteklius toms nuolat žybsinčioms kilometrinėms girliandoms? Ar dar įmanoma pajusti tikrąją Kalėdų dvasią?
