Vakar, rugsėjo 22 d., Kauno paveikslų galerijoje buvo atidarytas 20-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis.
Atidarymo metu buvo parodyta Kauno šokio teatro “Aura” ir šv. Kristoforo kamerinio orkestro bendro projekto premjera „Lietaus reminiscencijos“ / „Išplautas dangus“. Premjeroje susipynė šiuolaikinis šokis (choreografė Birutė Letukaitė) ir gyvai atliekama kompozitoriaus Gintaro Samsono muzika.
“Lietaus reminiscencijos” – tai jausmų, prisiminimų, vertybių ir kintančių minčių mozaika atskleista per šokį. Šį mini spektaklį sudaro penkios dalys, pristatančios skirtingą motyvą, kurį reikia suprasti, jog išgyventum tai, kas vyksta scenoje. Pirmoje dalyje pristatomas lietaus ir šešėlių motyvas sukuria nuotaiką, kuri tęsiasi viso kūrinio metu. Lietus – tarsi išblėsusių atsiminimų gaivintojas. Jis sužadina mintis apie seniai perskaitytą knygą bei kelia nostalgiją, lyg žvelgiant į senas fotografijas. Prisiminimai padeda kitaip įvertinti kasdienybę, kurioje sunkiai galime pastebėti bei suprasti, kad linija, skirianti tikrąsias vertybes nuo lengvabūdiškų nuodėmių, yra labai trapi. Pasirodymo pabaigoje vėl pasigirsta lietus, kuris tarsi simbolizuoja senų prisiminimų pabaigą ir naujų pradžią.
“Išplautas dangus” – choreografės Birutės Letukaitės pasirinktas ir savaip interpretuotas postulatas muzikai ir kūno plastikai, remiantis dviejų žymiausių XX a. kūrėjų, kompozitoriaus John Cage ir choreografo Merce Cunningham, mintimi, jog muzika ir šokis scenoje kartu gyvena savo gyvenimus. Pagal šį teiginį sukurtos “Lietaus reminiscencijos” leidžia šokėjui kurti veiksmą scenoje ir kartu atskleisti save, o žiūrovui – viską patirti čia ir dabar.
Gintarė Vasiliauskaitė
