(c) Kaunas.lt archyvo nuotr.

Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės rengiasi bankrotams, Kauno miesto savivaldybė prieš pat Naujuosius metus išplatino spaudos pranešimą, kuriame aiškinama miesto finansinė padėtis ir paneigiama bankroto galimybė.

Pranešime pažymima, kad Kauno miesto savivaldybėje bankroto pasiruošimai nevyksta, o ir įdomu pagal kokį teisės aktą turėtų vykti ar įvykti.

Kalbant apie savivaldybių biudžetų pajamų vykdymo rezultatus 2009 m. gruodžio 1 d. (pagal LR Finansų ministerijos duomenis) nei viena šalies savivaldybė nevykdė pajamų, prognozuotų skaičiuojant pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams, planų, o 39-rių savivaldybių pajamų plano vykdymo rezultatas žemiau šalies savivaldybių vidurkio. Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų plano vykdymo rodiklis – 76,2 proc., taip pat žemiau šalies savivaldybių vidurkio (79,5 proc.) ir 60-ties savivaldybių reitingo sąraše Kauno savivaldybė yra 51.

Suprantama, kad esant tokiems šalies savivaldybių (tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės) biudžetų pajamų planų vykdymo rezultatams atsiranda problemų atsiskaitant su prekių, darbų ir paslaugų tiekėjais, išmokant biudžetinių įstaigų darbuotojams priklausantį darbo užmokestį ar vykdant kitus įsipareigojimus, todėl didėja savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų kreditiniai įsiskolinimai, kurie LR Finansų ministerijos duomenimis (atėmus įsiskolinimą ne ilgesnį kaip 10 ir 45 dienos) lyginant 2009 m. sausio 1 d. su 2009 m. spalio 1 d. padidėjo – 210,2 mln. litų. Šiuo požiūriu ne išimtis ir Kauno miesto savivaldybė, kur paminėto įsiskolinimo pokytis per tą patį laikotarpį sudarė – 35,1 mln. litų. Reikėtų pažymėti, kad paminėti įsiskolinimai yra kintamas dydis ir pagerėjus biudžetų pajamų planų vykdymo rezultatams ar LR Vyriausybei teisės aktų nustatyta tvarka priėmus sprendimus dėl savivaldybių negautų 2009 metų pajamų kompensavimo, kreditiniai įsiskolinimai ženkliai sumažėtų, o tai pat pagerintų tiek atsiskaitymų būklę, tiek verslo aplinką.

Be kita ko, vertinant įsiskolinimus, skolas bei „prasiskolinimus“ reikėtų atskirti biudžeto asignavimų valdytojų kreditinius įsiskolinimus bei savivaldybių skolą kredito įstaigoms pagal pasirašytas paskolų sutartis. Savivaldybės gali skolintis pagal LR Seimo įstatymu patvirtintus limitus ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent šis teisinis reguliavimas yra tam, kad neatsirastų „prasiskolinusių“.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: