Kauno tekstilės bienalė, kaip unikalus ir profesionaliai surėdytas įvairaus profilio ir skirtingo turinio tekstilės kūrinių audinys, budina Kauną kas dvejus metus, tarptautiniu bienalės statusu ir užtikrina kokybe laiko miestą turinčių ką pasakyti didmiesčių gretose ir garsina Lietuvą užsienio menininkų vietose ir jų tarpuose. Šių metų Kauno tekstilės bienalė išsikerojo nuo rugsėjo 22 – osios iki gruodžio 4 – os dienos – visą charakteringąjį rudenį. Tekstilės bienalės’11 ruduo produktyvus ir mirgėte marga įvairaus pobūdžio susitikimais: tarptautine studentų paroda, kūrybinėmis dirbtuvėmis, tarptautine solidarumo programa “Pusrutuliai” ir bene svarbiausiu programos “Pirmyn” akcentu tapusia 16 – ąja Europos tekstilės tinklo (ETN – European Textile Network) konferencija, kuri kas dvejus metus keliauja po skirtingus Europos miestus. Džiugu, kad šiais metais garbė teko mums.
Mūsų bienalės šiųmetis devizas – „DAR KARTĄ – ŠOKAM – PIRMYN“. Po paskutinio žodžio norėtųsi dėti šauktuką, nors oficialiai jo nėra. Toks skatinamasis šaukinys kviečia lėkti, kurti, apžiūrėti, lankyti, dalyvauti, na nemiegoti, o aktyviai dalyvauti bienalėje, kaip ir praėjusiais metais: mėgautis kūrybinėmis dirbtuvėmis, šviesia atmosfera, šaunių žmonių draugija ir kūrėjų entuziazmu. Kita vertus, šiųmetis devizas atskleidžia ir šiek tiek pakitusį bienalės veido makiažą. Tekstilininkai nusprendė į audinius įmegzti ir šokio meno, kuris, beje, Kaune labai gajus. Tekstilininkė Vita Gelūnienė ir choreografė Birutė Letukaitė nusprendė išjudinti tekstilę, parengdamos projektą tarpdisciplininei programai „Judanti tekstilė“. Šokio ir tekstilės junginių šių metų programoje paruošti šeši. Šeši audinio ir judesio kūriniai, šeši svarūs ir rimti meno sintezės (tik, šiukštu! – ne sintetikos) paveikslai. Kaip teigia tekstilininkė Vita Gelūnienė, „jau kurį laiką kirbėjo mintis, kad mano audžiama tapiserija, be to, kad pasakoja istoriją dvimatėje erdvėje, turėtų atskleisti ir laiko dimensiją. Laikas, per kurį papasakojama istorija, yra ne mažiau svarbus nei ji pati, jis tampa jungiančia grandimi tarp istorijos, pasakotojo ir to meto įvykių. Savo vizijose mačiau audinio fone judančius personažus, kurie gyvai įkūnyja „vienaragio medžioklės“ istoriją.“
Reiko Sudo – viena ryškiausių viešnių Kauno bienalė „Tekstilė’11“ puotoje, apsistojusi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje iki gruodžio 4 – os dienos. Ši autorė – pasaulinio garso japonų dizainerė, kurios darbai čirškina žymiausių pasaulio muziejų sienas. Novatoriškumo, naujų technologinių metodų, eksperimentinio kūrybinio charakterio menininkė pristato naują požiūrį ne tik į tekstilę, bet ir vizualųjį meną apskritai.
