KINO ARCHYVAS: Ar tikrai mirtis yra visko pabaiga?

Paskelbė: Data: 2013-11-13 09:49

Spausdinti | Komentarai

Filmo "Kur nuneša sapnai" kadras

Po gyvenimo turėtų būti  šis tas daugiau nei mirtis. Tai sudėtinga tema kurios imasi režisierius Vincent Ward vienoje iš subtiliausių savo dramų, 1998 metų juostoje „Kur nuneša sapnai“.

Šis 1978 metų Richard Matheson novele paremtas darbas pelnė Oskaro apdovanojimą už geriausius specialiuosius efektus. Filmo pavadinimas paimtas iš žymaus Hamleto ,,būti ar nebūti“ monologo  iškart leidžia suprasti, kad juostoje bus nemažai dėmesio skiriama filosofiniams būties klausimams. Filmo žviagždės – Cuba Goodingas, Annabela Sciorra bei Robinas Williamsas leidžia įsijausti bei išgyventi šią neįtikėtiną istoriją  kartu neatplėšiant akių nuo ekrano. Džiugina tai, kad puikus komedinis aktorius Robinas Williamsas, gavo vaidmenį tokioje emocijų perpildytoje su kuriuo puikiausiai susitvarko. Šis vykęs aktorinis pasirinkimas suteikia filmui papildomo žavesio bei įdomumo.

Filmo siužetas

Tai istorija apie daktarą, gelbstintį gyvybes bei tapytoją, kuriuos visai netikėtai suvedė, o vėliau žiauriai išskyrė pats likimas.  Gyvenimas porą apdovanojo viskuo, kuo gali dalintis du laimingi žmonės, tačiau viskas turi savo kainą ir galutinius terminus. Tas pats likimas padaręs juos laimingiausiais žmonėmis pasaulyje staiga ima viską griauti, tiesiog negailestingai traiškydamas šeimą. Kaip išlikti stipriam bei nepasiduodi sunkumams? Ar mirtis visgi gali viską užbaigti? Klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti šioje istorijoje, sugretinant realiai egzistuojantį pragarą bei rojų.  Atsakymo teks laukti iki pat pabaigos, gerokai ilgiau nei mirtis juos išskirs.

Filmo “Kur nuneša sapnai” kadras

Meninės fotografijos ir  ypač dailės motyvai neapleidžia viso filmo eigoje. Pasikartojančios paveikslų bei fotografijos kompozicijos, tiek realiame pasaulyje tiek ir pomirtiniame, sustiprina pasakojamos istorijos įspūdį. Scenos, kai Chris‘as, Albert‘as bei Vergilijus maža valtele su ryškiai raudona didele bure keliauja naktine jūra į pragarą, kai balti paskenduoliai išnyra iš vandens gelmių ir pradeda traukti juos su savimi, ar Chris‘as laksto po aliejiniais dažais nutapytą pasaulį yra tiesiog stulbinančios. Tai išties įspūdinga. Pasinaudodamas skirtingose scenose pasikartojančiomis Annie (Annabella Sciorra) tapyto paveikslo kompozicijomis ar jų elementais režisierius sukuria keistą atmosferą, kur jautriai suvirpina žiūrovo širdį.

Išskirtinės spalvos

Juosta jau pirmomis minutėmis pritrenkia savo ryškiomis spalvomis. Dramoje spalvos atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma –  filmo pradžioje jos labai gerai perteikia visos Nielsen‘ų šeimos džiaugesį, gerą nuotaiką leidžiant ilgas vasaros dienas kartu, antra – šios ryškios, sodrios spalvos suteikia sapno įspūdį, kuris padeda priimti režisieriaus žaidimo taisykles. Spalvų žaismo kulminacija pasiekiama Chris‘ui atsibudus paveiksle. Spalvos tiesiog rėkia, kad pamatysime kažką neregėto ir nematyto. Ryškios, sodrios spalvos, kuriančios sapno įspūdį, dera ir prie rojaus aplinkos, kurioje karaliauja šviesa bei nėra apgaulės, tačiau dera ir prie pragaro aplinkos, kur gilų šešėliavimą ir niūrumą perskrodžia spalvoti bei šilti prisiminimai. Visa tai tik sustiprina nerealumo efektą.

Filmo “Kur nuneša sapnai” kadras

Filmo elementai

Filmas susilaukė nemažai teigiamų kritikų atsiliepimų, anot vieno iš jų, dauguma filmų bandė siūlyti rojaus ir pragaro vaizdavimus, tačiau tik keli iš jų buvo pakankamai įtikinami bei kūrybingi lyginant su „Kur nuneša sapnai“. Siužetas sutelktas ties vyro aukojimusi dėl tikros meilės, sustiprinus režisieriaus vaizdiniais sprendimais visa tai paverčia įspūdinga, jaudinančia drama. Tokie filmai kaip šis mūsų vaizduotę gali nuvesti į pačias neįtikėčiausias vietas.

Filmui muziką kūrė kultinis italų kompozitorius Ennio Morricone. Puiki režisūra, kinematografija, nepriekaištinga vaidyba – elementai, verčiantys šį filmą turėti labai gilią prasmę bei prikaustyti žiūrovų dėmesį ir šiomis dienomis.

Vertinimas 9/10

„Kur nuneša sapnai“ įtraukia ir užburia spalvomis bei  prasmingumu. Tai vienas iš tų filmų po kurio kyla apmąstymų ir jausmų banga išmušanti tave iš kasdienybės vėžių. Garsas – itin malonus ausiai, vaizdai, kurie neneapleidžia net po filmo bei gili filosofinė potekstė paveiks net labaiausiai surambėjusias širdis. Tiems, kurie tiki meile ir jos amžinumu šis filmas turėtų palikti neišdildomą įspūdį.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt