Viktorijos Kolbešnikovos Baigiamoji kalba, I dalis

Paskelbė: manoteises.lt Data: 2016-09-27 11:01

Spausdinti | Komentarai

Viktorija Kolbešnikova, asmeninio archyvo nuotr.

2015 m. Kauno teisėsauga baudžiamojon atsakomybėn patraukė studentę Viktoriją Kolbešnikovą. Studentė teisiama už tai, kad 2015 m. vasario 16 d. kartu su draugais Kauno centre iškabino plakatus, protestuojančius prieš valstybės politiką migrantų atžvilgiu: „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome!“.

Teisme prokurorė Virginija Vigelienė teigė, kad iškabindama minėtus plakatus, V. Kolbešnikova ragino susidoroti su Ruklos gyventojais bei šalia miestelio dislokuotais kariniais padaliniais, deportuoti vyriausybę ir pasikviesti čia „žaliųjų žmogeliukų“ iš rytų. Tokią teksto interpretaciją pateikė Žurnalistų etikos tarnybos ekspertas. 2016 m. rugsėjo 26 d. Viktorija Kolbešnikova skaitė baigiamąją kalbą. Teismo nuosprendis bus skelbiamas lapkričio pradžioje. Pateikiame pirmąją baigiamosios kalbos dalį.

Gerbiamas Teisme,

Baigus nagrinėti šią baudžiamąją bylą, dar kartą atsakingai pareiškiu, kad jokiais savo veiksmais nepažeidžiau Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170-ojo straipsnio, neraginau imtis diskriminacinių veiksmų prieš bet kokią visuomenės grupę, skiriamą tautiniu ar socialinės padėties pagrindu, nekursčiau prieš jas smurtauti ar su jomis fiziškai susidoroti. Mano įsitikinimu, byloje nėra jokių mano kaltės įrodymų.

Man pateikto kaltinimo pagrindas yra vadinamojo eksperto Laimučio Laužiko ikiteisminio tyrimo metu pateikta išvada bei liudijimas teismo metu. Teismo posėdžiuose išaiškėjo, kad teisinė interpretacija negali būti atskirta nuo socialinio ir politinio konteksto bei tokių disciplinų kaip semiotika, hermeneutika, lingvistika ir panašiai. Todėl noriu ir jaučiu pareigą išsamiai atsakyti į man pateiktus kaltinimus. Esu susipažinusi su Baudžiamojo proceso kodekso 22-uoju skyriumi; pasinaudosiu savo teise į galimybę nepertraukiama perskaityti savo kalbą.

Aptarsiu atskiras byloje minimo plakato dalis bei jo visumą, Laužiko ir prokurorės teikiamas interpretacijas ir išsamiai paaiškinsiu kodėl jos yra klaidingos bei pateiksiu savo paaiškinimus dėl įvairių, su byla susijusių aplinkybių.

Laužikas savo išvadoje teigia, kad plakato teksto dalis „deportuok vyriausybę“ turėtų būti suprantama tiesiogiai ir tai jam nekelia abejonių. Plakato dalis „sudegink Ruklą“, kaip teigia Laužikas, yra daugiaprasmė, priklausomai nuo to, kas turima omenyje žodžiu „Rukla“. Laužikas pateikia dvi versijas: „Rukla“ interpretuojama kaip joje įkurtas Pabėgėlių priėmimo centras arba kaip karinis poligonas. Pirmuoju atveju tekstas „sudegink Ruklą“, Laužiko teigimu, reikštų liepimą sunaikinti Pabėgėlių priėmimo centrą – „matyt, sudeginti kartu su ten esančiais gyventojais“ – antruoju atveju – liepimą sunaikinti poligoną, ten esančius karius. Apie poligoną, karius ir vadinamuosius „žalius žmogeliukus“, kurie taip pat paminėti Laužiko išvadoje, teismo proceso metu kalbėta mažai, nes turbūt suprastas tokios interpretacijos absurdiškumas. Iš tiesų tokia interpretacija, atrodo, atsirado tik dėl pastarųjų metų valstybės vykdomos visuomenės kontrolės stiprinimo ir militaristinės politikos, kuri įsitvirtino pasitelkusi masinę baimės dėl valstybės saugumo sklaidą. Todėl nešvaistysiu gerbiamo teismo laiko ir susikoncentruosiu ties kitomis išvados ir kaltinimo dalimis, kurios teigia, kad plakatu su užrašu „sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome“ buvo siekiama kurstyti neapykantą ir susidorojimą su tam tikromis visuomenės grupėmis – pabėgėliais ir, kaip paaiškėjo iš prokurorės klausimų, vyriausybe, kuri, jos manymu, yra atskirą ir vieną socialinę padėtį užimančių žmonių grupė.

Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad plakatą galima vertinti tik kaip visumą, t.y. jo tekstinį ir grafinį turinį bei jo platinimo vietos ir laiko aplinkybes. Į tai atkreipia dėmesį ir profesorius, propagandos tyrinėtojas Gintautas Mažeikis, bei savo nuomones pateikę semiotikos specialistai prof. Jay Daniel Mininger ir dokt. Paulius Jevsejevas. Plakatas negali būti interpretuojamas tik kaip trijų atskirų frazių rinkinys ar tik kaip kalbos reiškinys.

Žodis „Rukla“ visuomenėje plačiai suprantamas kaip Ruklos miestelyje esantis Pabėgėlių priėmimo centras. Taip yra todėl, kad Rukloje negyvenantys ir su miesteliu mažai ryšių turintys asmenys per žiniasklaidą apie Ruklą dažniausiai girdi pabėgėlių situacijos kontekste. Su pabėgėliais taip pat siejama Pabradė, kurioje yra įsikūręs Užsieniečių registracijos centras. Lygiai kaip ir žodžiai „Vašingtonas“, „Maskva“ ar „Briuselis“ yra labai dažnai suprantami, atitinkamai, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ar Europos sąjungos vadovybė, o ne miestai, žmonės, ar pastatai, o žodis „Aušvicas“ suprantamas ne kaip Lenkijos miestas Osvencimas, bet kaip žudymo stovykla ar net visas Holokaustas. Taigi, lygiai taip pat plakate minima „Rukla“ plakatų kūrėjams reiškia Pabėgėlių priėmimo centrą. Tą patį, neabejoju, reiškia ir beveik bet kuriam plakato skaitytojui, nes, kaip pastebėjo savo nuomonę apie plakato turinį pateikęs semiotikas Jevsejevas, plakate yra dar du žodžiai – „deportuok“ ir „imigrantai“ – nurodantys į plakato visumos reikšmės ribas, t.y. migraciją. Kaip jau daug kartų buvo minėta teismo metu ir pateiktose specialistų nuomonėse, plakato atskiros dalys negali būti interpretuojamos vakuume, atskirai nuo viso plakato turinio ir platesnių kontekstų. Netgi vadinamasis ekspertas Laužikas liudydamas sutiko, jog „nėra teksto be konteksto, tiesiog nebūna“. Todėl žodžiai „sudegink Ruklą“ turi būti skaitomi kartu su kitais plakato žodžiais bei simbolika. Idealiomis sąlygomis jis turėtų būti skaitomas 2015 m. vasario 16 dieną Kauno gatvėse, kuriose vyko kasmetinis nacionalistų paradas, skleidžiantis neapykantą. Žodžių junginys „imigrantai welcome“, ant plakato nupaišytos trys strėlės – plačiai žinomas antifašizmo simbolis – bei plakatų kabėjimo vieta ir laikas leidžia suprasti, kad jei plakatu kviečiama ką nors deginti, tai tikrai ne žmones, juo labiau ne pabėgėlius, o instituciją. Institucijos, t.y. teisinėmis priemonėmis įkurtos organizacijos, deginimas, akivaizdu, gali būti tik retorinis, o ne fizinis veiksmas. Todėl, viso plakato kontekste, nekyla abejonių, kad jei ir kviečiama ką nors sunaikinti, tai pirmiausiai ydingai veikiančią instituciją, o dar daugiau, plakate esantis žodis „vyriausybė“ leidžia suprasti, kad kalbama net ne apie vieną konkrečią instituciją, bet apie platesnę politiką apskritai. Taigi, liepimas „sudegink Ruklą“ yra ne kas kita, kaip ydingai veikiančios institucijos – t.y. pabėgėlių priėmimo politikos – kritika, išreikšta dėmesį patraukiančia kalbos forma – liepiamąja nuosaka.

Plakatų iškabinimo vietos ir laiko aplinkybės taip pat parodo, jog plakatai visų pirma buvo skirti nacionalistams. Kasmet organizuojamos eisenos prasidėjo dar 2008 m. Vilniuje, kur buvo skanduojama „Juden raus“ ir demonstruojami nacionalsocialistiniai saliutai, jų dalyviais kasmet būna gerai žinomi skustagalviai, atvirai pritariantys rasistinėms idėjoms ir jas skleidžiantys. Dalis Kaune vykstančių eisenų dalyvių prieš kelis metus dalyvavo miesto tarybos rinkimuose su šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“, o visai neseniai tie patys asmenys įkūrė ir neformalią organizaciją „Skydas“, kuri viešai ir be jokių dviprasmybių šlovina Adolfą Hitlerį ir jo politiką. Dalis eisenų dalyvių taip pat yra išsitatuiravę stilizuotas nacistines svastikas. Plakatai buvo skirti jiems ir, panašu, bent jau kai kurie tai puikiai suprato – žinomas nacionalistas Benas Šimkus apklausiamas teigė – „pagal plakato braižą, galėčiau manyti, kad pankuojančio jaunimo darbas”.

Beje, liudijant Jurgiui Valiukevičiui prokurorė klausė, kas jį piktina posakyje „Juden raus“, tačiau aš labai tikiuosi, kad tai buvo tiesiog nesusipratimas ir neaiškinsiu, kas turėtų piktinti šiame posakyje ir, tikiu, teismas tai puikiai supranta.

Teismo metu paaiškėjo, kad esu kaltinama raginamu imtis diskriminacinių veiksmų ir susidoroti su vyriausybe kaip socialine grupe. Žodis „vyriausybė“, Laužiko ir prokurorės supratimu, reiškia žmonių grupę, pavyzdžiui, ministrus, ir jie visi kartu užima vieną ir atskirą socialinę padėtį. Taigi „deportuok vyriausybę“, jų supratimu, reiškia kvietimą ištremti tuos žmones.

Kategoriškai atmetu šį kaltinimą dėl gausybės priežasčių. Kaltinimas yra paremtas keistu ir nepagrįstu žodžio „vyriausybė“ aiškinimu, visiškai neatsižvelgia į visą plakatą, o teiginys, kad „vyriausybė“ gali apibrėžti ir socialinę padėtį neatlaiko menkiausios kritikos.

Visų pirma, kaip pastebėjo ir prof. Miningeris, deportuoti vyriausybę, suprantant ją kaip valdžią, yra tiesiog absurdas, nes būtent valdžia ir yra tai, ko deportuoti yra neįmanoma. Deportacijos politiką vykdo vyriausybė, parlamentas, o bendrai – ta pati valdžia – ir jai pavaldžios ar jos kuriamos institucijos. Deportacija apskritai yra viena iš valstybės galių ir prievartos formų, todėl tol, kol valdžia yra valdžia, ji savęs ne tik niekada nedeportuotų, bet elementariausiai to padaryti negali. Vyriausybės ar valdžios išvykimas, išsitrėmimas, deportavimasis reiškia savo galios atsisakymą, absoliučią politinę valstybės krizę ir galimą valstybės žlugimą apskritai.

Žodžių junginio „deportuok vyriausybę“ paskirtį viso plakato kontekste gerai apibendrina semiotikas Jevsejevas, cituoju, – „migracijos kontrolės priemonė deportacija, atgręžta prieš patį jos vykdytoją vyriausybę, skatina įsivaizduoti hierarchiškai viršesnio veikėjo nužeminimą į žemesniojo padėtį, jeigu jo veiksmai, kaip sakoma, „atsigręžtų prieš jį patį” (citatos pabaiga). Kitaip tariant, šia plakato dalimi vyriausybė yra kviečiama atsisakyti savo galios ir patirti migrantų ir pirmiausia pabėgėlių gyvenimo sąlygas. Kaip jau minėta, tokio kvietimo priėmimas ar įgyvendinimas yra neįsivaizduojamas, todėl yra akivaizdu, kad ši plakato dalis tiesiog kritikuoja vyriausybės – valdžios – politiką ir nieko daugiau. Tai yra paprasčiausias pasinaudojimas LR Konstitucijos įtvirtinta teise kritikuoti vyriausybės politiką.

Noriu atkreipti dėmesį, kad tiek Laužikas, tiek prokurorė laikosi nuomonės, jog vyriausybė yra socialine padėtimi susietų žmonių grupė. Socialinė padėtis tiek teisėje, tiek visuomeniniame gyvenime ir kalboje, paprastai naudojama socialinės apsaugos, socialinės atskirties, lygių galimybių kūrimo ir panašiuose kontekstuose. Tiek Lygių galimybių įstatyme, tiek BK 170-ajame straipsnyje, socialinė padėtis atsiduria šalia tokių grupes apibūdinančių bruožų kaip lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, tikėjimas, įsitikinimai ir pažiūros. Šių metų birželio mėnesį LR Vyriausybė pritarė BK 170-ojo straipsnio pataisai ir prie jau minėtų bruožų įtraukė amžių bei neįgalumą. Taigi, argi nėra akivaizdu, kad žmonių grupės, kurios skiriamos ar formuojamos remiantis jų socialine padėtimi, įstatymo dvasioje yra potencialiai pažeidžiamos grupės, potencialiai diskriminuojamos, tos, prieš kurias dažniausiai kurstoma neapykanta. Ar vyriausybė gali būti suvienyta socialine padėtimi, kaip ji suprantama baudžiamajame kodekse, jei vyriausybės narius jungia ne kas nors kita, o būtent jiems suteiktos galios daryti sprendimus už visus valstybės gyventojus? Kitaip tariant, ar yra kas nors, turintis daugiau galios nebūti diskriminuojami nei vyriausybė? Ar apskritai galima diskriminuoti vyriausybę?

Manoteisės.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt