Automobilio prietaisų skydelyje pasirodo užrašas „Gaisrinės mašina kitoje sankryžoje kirs jūsų trasą“. Automobilis pradeda važiuoti lėčiau, sankryžoje jums užsidega raudona – kiek anksčiau, nei įprasta, nes gaisrinė važiuoja „žaliuoju koridoriumi“, kurį jai automatiškai sukuria šviesoforai.
Pravažiavus sankryžą, užrašas prietaisų skydelyje pasiūlo važiuoti kita gatve, kad išvengtumėme transporto kamščio.
Dar pasiūlo rinktis rekomenduojamą greitį – tai padarius, vairuotojas gaus „žaliųjų kilometrų“, kurie leis nemokamai statyti mašiną miesto centre.
Darbe gaunate žinutę į mobilųjį telefoną su pasiūlymu į planuotą susitikimą išvykti dešimčia minučių anksčiau, nes dėl lietaus kelionė truks kiek ilgiau.
Maždaug taip vairavimą ateityje įsivaizduoja grupė Europos, JAV ir Japonijos įmonių, kuriančių sąveikaujančias transporto ir infrastruktūros sistemas (Cooperative vehicle-infrastructure systems /CVIS/); tai yra didesnio tarptautinio projekto, pavadinto „Išmaniosios transporto sistemos“ (Intelligent Transport Systems /ITS/) dalis.
CVIS projekte bendradarbiauja net 62 partneriai, kuriantys kelias šerdines atviro kodo technologijas, turinčias padėti pagrindą transporto priemonių „internetui“ – skaitmeninei erdvei, kurioje eismo dalyviai sąveikautų vienas su kitu, su mobiliaisiais prietaisais, specialiomis skaitmeninėmis tarnybomis ir programomis, pavyzdžiui, apskaičiuojančiomis optimalius maršrutus, eismo saugumo tarnybomis ir dar daugeliu kitų eismo ir jo infrastruktūros elementų.
CVIS jau sukūrė komunikacijos infrastruktūros komponentus – aparatinę įrangą, standartus, reikiamus protokolus, nustatančius, kaip perduodama informacija ir kaip bendraujama su prietaisais, naudojančiais skirtingas operacines sistemas, taip pat programavimo aplinką, reikalingą šios sistemos taikomosioms programoms kurti.
Numatoma, kad CVIS galės naudotis visais jau paplitusiais ryšio kanalais, kaip plačiajuostis radijas, palydovinis ryšys, WiFi, WiMax, 3 G, RFID, mikrobangos.
Vizija gana ambicinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš daugelio transporto sistemų valdymo projektų prigijo tik GPS, ir dar kai kurios nišinės, veikiančios kelių transporto įmonių ar miesto eismo priežiūros tarnybos mastu.
Tačiau projekto dalyvių sąrašas, kuriame yra Volvo, Renault, Daimler, Bosh, Siemens, Vodafone, daug mokslo institucijų, teikia vilčių.
