Miesto pokalbiai: aktorius, klounas Arkadijus Vinokuras

Paskelbė: Saulius Rimkus Data: 2010-08-25 04:40

Spausdinti | Komentarai

(c) Monikos Požerskytės nuotr.

Šiandien „Miesto pokalbių“ rubrikoje svečiuojasi teatro ir judesio meno aktorius – pedagogas, rašytojas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, knygos suaugusiems „Eroto glėbyje“ autorius Arkadijus Vinokuras. Nors nemažą pašnekovo gyvenimo dalį sudaro teatrališki pasirodymai, pantomima, gatvės spektakliai šį kartą kalbėsimės kiek kitomis temomis.

– Arkadijau, klouno vardas yra vienas tų garbingų titulų, kuriuos galima nešioti aukštai iškelta galva. Tiesa, paskutiniu metu šį vardą nepelnytai savinasi politikai bei įvairaus plauko žurnalinės garsenybės, linksminantys žmones daug labiau nei profesionalūs komikai. Ar nepikta, kad iš jūsų profesijos žmonių vagiama duona?

– Taip…. Visokie politikos degradai pvz. A. Valinsko „chebra“, prasėdėjusi Seime dvejus metus, nesugebėjo pateikti nei vieno rimto įstatymo projekto. Sėdi sau lyg musę prariję… Bet mokesčių mokėtojų pinigų neatsisako. O kad kiekvienas Lietuvoje gali tapti „komiku“, „linksmintuoju“, tai tik rodo bendrą kultūros (ne)lygį. Tačiau iš rimtų savo profesiją ir žiūrovus gerbiančių komedinių aktorių donos nelabai ir atimsi. Viena yra pasirodyti TV ekrane keletą akimirkų, visai kita atsistoti akis į akį su žiūrovu. Tokią TV „žvaigždę“ po dviejų minučių nušvilptų nuo scenos.

– Kaip manote, ar ši linksmybių politikos mada yra ilgalaikis dalykas? Susidaro įspūdis, kad politikai tiesiog neturi pasiūlyti rinkėjams jokių nors kiek padorių idėjų, todėl krečia visokius „fokusus“ siekdami užpildyti susidariusią tuštumą.

– Švedai turi tokį neigiamą žodį „pinsamt“, kitaip sakant, patetiška. Jų ėjimas i bukas TV laidas ir yra patetiškas. Jūs pats, gerbiamas kolega, ir atsakėte į savo klausimą. Dar daugiau, istorikas Algimantas Kasparavičius yra sakęs, kad „Totali konjunktūrinė politika priveda prie totalaus konjunktūrinio rezultato”. Šis jo aštrus ir savalaikis pastebėjimas kaip tik ir nusako mūsų dažno „politiko“ gyvenimo nuostatas, neturinčias nieko bendro su rimtu požiūriu į politiką ir savo rinkėją. Jų požiūris yra „bet kada su bet kuo bet kokia kaina“. Vienu žodžiu, gyvenimas kaip prostitucija.

– Esate garsus ne tik politiniais komentarais, bet ir erotikos, seksualumo tyrinėjimais. Ar galima sakyti, kad Lietuvos politikai nepasižymi seksualiais lyderio bruožais, būdingais tokiems politikams kaip N.Sarkozi ar B.Obama?

– Cha! Cha! Cha! Vienintelis, kuris pasižymėjo seksualine aura, tai amžinatilsį prezidentas A. Brazauskas. Visi kiti… Pasiskaitykiteverčiau mano straipsnius „Sekso stoka ir politiniai sprendimai“ bei „Lietuvoje reikalinga seksualinė revoliucija“ portale lrytas.lt. Pastarasis straipsnis buvo išverstas į penkias pagrindines ES kalbas.

Seksualiniu patrauklumu politikoje švyti tik labai veiksmingi lyderiai. Gal kiek arogantiški lyderiai. Nesvarbu – vyrai ar moterys. Toks seksualinispatrauklumas pritraukia mases. Vėlgi, daug kas priklauso nuo politinės kultūros. Pas mus demokratas nelabai turi šansų „sušvytėti“, nes mūsų šalyje kultivuojama (o prezidentės dar irsąmoningai) autoritarinė kultūra. Todėl vyrai ir moterys kaifuoja ne nuo A. Kubiliaus, kuris, galima jį kritikuoti kiek nori, yra vienas aktyviausių politikų Lietuvos posąjudinėje istorijoje. Jie kaifuoja nuo prezidentės autoritarinio aikštingo elgesio. Tai seksualu. Pasikartosiu, tikri demokratiški vadovai seksualinių, erotinių jausmų Lietuvojenesukelia. Deja.

– Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos prezidentė? Kokį įspūdį susidarėte apie Dalią Grybauskaitę jos darbo prezidentūroje laikotarpiu?

Prezidentę jau paminėjau. Už ją balsavau ir, prisipažįstu, suklydau. Žinodamas jos praeitį niekada nebūčiau balsavęs, bet aš žinojau, kad penkerius metus ji fiziškai gyveno visai kitoje politinės kultūros aplinkoje Briuselyje. Maniau, kad tai jai padarė rimtą mentalinę įtaką. Pasirodo, klydau. Peršasi dviprasmiška išvada: arba jos sovietinio politruko ir nomenklatūriško mentaliteto net su kočėlu neišdaužysi, arba biurokratai visur visiškai tokie patys. Net ir Briuselyje. Bet kuriuo atveju, noro veikti jai netrūksta, tik tas beatodairiškas veikimas, kartu su visišku užsienio politikos diletantizmu susietas, atneša nenaudingas Lietuvai pasekmes. Už ką Dalia Grybauskaitės pirmieji metai bus prisiminti? Už galvų kapojimą. Ir pareiškimus, esą Lietuvą pakanka mylėti, o ne jai aukotis. Arba kad už jos durų stovintys politikai „drebina kinkas“. Gal ji pati, o gal visas jos elektoratas dėl to orgazmą gaudo? Autoritarizmas nėra tas arkliukas, ant kurio reikėtų jodinėti atviroje demokratinėje visuomenėje. Tas autoritarizmas priklauso visai kitai, mums iki kraujo nepakenčiamai sistemai. Nors matosi, kad prezidentė vis dėlto atsižvelgia į kritiką. Ar šis atsižvelgimas yra giluminis, ar tik apsimetinėjimas kitas reikalas. Bet matosi, kad žmogus keičiasi ir tai yra teigiamas ženklas.

– Kaip, jūsų nuomone, prie demokratinės visuomenės prisideda Lietuvos žiniasklaida? Kokius pokyčius šioje srityje įžvelgiate per pastarąjį laikotarpį?

– Lietuvoje išraiškos laisvė neabejotina. Be jos demokratija egzistuoti ir vystytis negali. Tai geriausiai atsispindi žiniasklaidoje. (Daug blogiau pačios visuomenės tarpusavio santykiuose: korupcija, vokeliai ir t.t.) Vėlgi, tokios grėsmės kaip pseudo žinių laidos, pirkti, bet be užsakymo numerio leisti straipsniai, problemos su spaudos laisve regionuose, kur savivaldybės ar jų merai, nepatenkinti kritika, gali ignoruoti juos kritikuojančią vietinę spaudą…. Pačių žurnalistų neprofesionalumas ir baimė prarasti darbą. Tam, kad teigiamai spręsti tokius atvejus, siūlau kolegoms tapti Lietuvos žurnalistų sąjungos nariais. Mes turime virš tūkstančio narių. Esu LŽS tarybos narys irLŽS Vilniaus skyriaus valdybos narys.

– Kaip vertinate Lietuvos televiziją bei komercinius TV kanalus? Ar randate sau įdomių laidų, o gal būt teisūs žmonės, raginantys išmesti televizorių pro langą, ar bent jau išnešti jį ilgiems metams į rūsį?

– Lietuvos visuomeninį kanalą? Tikiuosi, kad visiškai nepasiduos komercializmui, bet problema yra Seimo noras visiškai kontroliuoti LTV. Vienintelis būdas išsigelbėti – tai įvesti mokestį už TV ir tokiu būdu finansuoti LTV laidas. Būtų puiku, jeigu ji taptų BBC lygio. Tačiau mūsų valstybė ne tik nefinansuoja LTV, bet dar ir tragiškai sumažino dotaciją. Jeigu vienu būdu nesugeba sunaikinti nepriklausomo LTV, tai bando kitu..? O šiaip, komercializmas – tikras žiūrovo durninimas. Vienintelės laidos, kurios „veža“, – tai šokių dešimtukai, talentų dešimtukai, dainininkų dešimtukai, bukos „pasijuok“ laidos, į kurias ir lenda savęs negerbiantys politikai. Ačiū Dievui, turime palydovus ir kompiuterius.

– Koks jūsų santykis su internetu? Ar neišsigąstate grasinimų, kad visuomenė bei santykiai tarp žmonių greitu laiku taps visiškai virtualūs, realaus pasaulio neliks?

– Prieš kurį laiką buvo baiminamasi dėl knygų išnykimo kaip intelektualinių, dvasinių, kūrybiniųžinių pasikeitimo formos. Liks tik „pakraunamos“ knygos. Tačiau žmogus ir yra tam žmogus, kad nori ir siekia artimų ryšių, prisilietimų, kvapo, pokalbių. Manau, kad susižavėjimas internetu jau po truputi praeina infantilumo stadiją. Užsidariusių, nepasitikinčių savimi žmonių problema nėra masinė. Jie dažnai įklimpsta į internetą, susikuria virtualų gyvenimą. Bet, pasirodo, knygos, jų kvapas, puslapių perkėlimas, visas skaitymo ritualas niekur nesiruošia išnykti, kaip ir instinktyvus bendravimo su gyvu žmogumi noras. Internetas, kompiuteris, kaip ir automobilis, yra tik įrankis. Žinoma, tėvams tai turėtų būti aišku ir jie ta dvasia auklėti savo vaikus, mokyti juos netapti interneto vergais.

– Neseniai prie Kauno žydų bendruomenės sinagogos buvo įvykdytas antisemitinis išpuolis, už kurį niekas neprisiėmė atsakomybės. Kaip manote, ko siekiama tokiais veiksmais ir kaip į tai turėtų reaguoti pilietinė visuomenė? `

„Ar verta sukti galvą dėl kiaulės galvos?“. Toks mano sekančio komentaro pavadinimas. Rašau, kad į tokius rimtus išpuolius prieš religines bendruomenes reaguoti yra būtina. Išpuolį prieš Kauno Choralinę sinagogą reikėtų kaip tik matyti tokiame kontekste. Mažiausiai ko mūsų visuomenei reikia – tai religinių nesutarimų. Arba būti pateiktai pasauliui, kaip nepakanti religinėms laisvėms visuomenė, nesvarbu, ar kalbama apie žydus, ar krikščionis.Šis incidentas tuo rimtesnis, kad policija įtarė, jog toje kiaulės galvoje galėjo būti įdėta bomba.Mat jau ne primą kartą ir Europoje, net ir Argentinoje, buvo susprogdintos sinagogos, žuvo daug žmonių. Taip, kad šis atvejis yra tikras bandymas įbauginti.

– Jei reiktų įvardinti keletą konkrečių dalykų, dėl kurių gyvenimas Lietuvoje jus džiugina, kokie jie būtų?

Pirma, Lietuva yra laisva ir nepriklausoma. Vien už tai verta atiduoti savo gyvybę, dėkoti tiems, kurie tai padarė. Tiems, kurie nenuleido rankų, neparsidavė. Tokių yra.Antra, tai pats dalyvavimas šiame išsilaisvinimo procese. Šis vyksmas yra be galo įdomus, kelią aibę moralinių, etinių iššūkių. Dalyvavimas visuomeniniame gyvenime mane visada traukė jau nuo hipių laikų, 1970 metais. Tas idealizmas manęs nepaliko priverstinėje emigracijoje. Trečias dalykas. Grįžau namo. Pasaka. Mes turime aibę šviesių žmonių, išsilavinusių, įdomių. Jaučiančių atsakomybę prieš save ir savo aplinkinius, vaikus. Juk ne visi yra vienadieniai politikai, ar ne taip? Lankydamas mokyklas sutikau tiek atsidavusių savo mokiniams mokytojų, mokyklų direktorių!Bibliotekininkų, sugebančių paversti nuniokotas bibliotekas tikrais šviesos šaltiniais! Ir nors ne kartą kyla jausmas, kad mes kaip visuomenė grimztame į kažkokį provincinį liūną, aš aiškiai matau tą šviesą tunelio gale. Kitaip, kuriam galui grįžau namo?

Ir dar apie klounus. Jeigu galima, pridursiu kelis žodžius. Juk nuo to pradėjome, ar ne taip?Tikrų klounų cirko pasaulyje nėra daug. Jie labai reti, nes klouno menas visų pirma yra niekas kita, kaip sugebėjimas juoktis iš savęs. Juoktis iš savęs taip, kad žiūrovas atpažintų save ir juoktųsi tuo viską atpalaiduojančiu juoku. Klounas, kuris tyčiojasi iš savęs, leidžia kažkam tyčiotis iš savęs ir žiūrovų, yra bjaurus klounas. Tokių, ypač vaikai, labai bijo. Todėl, gerbiami skaitytojai, būkite malonūs, nevadinkite degraduotų „politikų“ klounais. Tai toks mano asmeninis prašymas.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt