Europos Taryba akreditavo Lietuvos specialistų parengtą „Europos kalbų aplanką 5–8 klasėms“. Po akreditacijos Europos kalbų aplankas tapo oficialiu dokumentu, kuris skatina naujovišką požiūrį į kalbų mokymą, vertinimą, įsivertinimą ir sudaro sąlygas pripažinti mokinių kalbines komunikacines kompetencijas.
Lietuvoje jau yra parengtas ir akredituotas Europos kalbų aplankas, skirtas 9–12 klasėms.
„Europos kalbų aplankas“ – tai kalbinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo priemonė, kurios tikslas – padėti besimokančiajam įsivertinti kalbos mokėjimą ir prilyginti jį Europoje pripažintiems lygiams. „Aplanką“ sudaro trys dalys: „Kalbų pasas“, „Kalbų biografija“ ir „Dosjė“. „Europos kalbų aplankas“ leidžia įsivertinti kalbos mokėjimo žinias, aiškiai apibūdinti savo kalbų mokėjimą bet kurioje Europos šalyje. „Kalbų pase“ atsispindi mokinio kalbų mokėjimo lygiai (penktokams ir aštuntokams – nuo A1 iki B2), čia mokinys surašo ir savo laimėjimus: gautus padėkos rašytus už gerą kalbų mokėjimą, diplomus, apdovanojimus. „Kalbų pasas“ pildomas tik tam tikru mokymosi tarpsniu, tarkime, mokslo metų pabaigoje.
„Kalbų biografija“ padeda suprasti ir planuoti mokymąsi. Čia mokinys užrašo, ką įdomaus patyrė mokydamasis užsienio kalbos, bendraudamas. Taip pat kas labiausiai patinka, kas ne, kaip jis mokosi užsienio kalbos ir pan. Šis skyrius pildomas dažnai, kad mokinys galėtų užfiksuoti savo kalbų mokymosi patirtį ir įsivertinti. Įsivertindamas mokinys pildo įsivertinimo lapus, kuriuose yra skiltys: „Klausymas“, „Skaitymas“, „Pokalbis“, „Monologas“, „Rašymas“. Lygį, kurio pasiekimus jis nori įsivertinti, parenka mokytojas. Mokinys lapuose pažymi, ką jau sugeba, ir koks jo tikslas, ką planuoja išmokti. Įsivertinimo lapus padeda pildyti ir mokytojas, su juo taip pat aptariami įsivertinimo rezultatai.
„Dosjė“ – tai pasiekimų įrodymas. Čia surenkami geriausi mokinio rašiniai, kontroliniai darbai ir pan.
„Europos kalbų aplankas 5–8 klasėms“ sukurtas įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“. Europos kalbų aplanką kūrė Vilniaus ir kitų universitetų mokslininkai, pažangūs kalbų mokytojai ir kiti specialistai. Viena iš pagrindinių Europos kalbų aplanko iniciatorių ir kūrėjų – Stasė Skapienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
