Moterys užkariauja komiksų pasaulį!

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-10-15 07:45

Spausdinti | Komentarai

gamespot.com archyvo nuotr.

Ilgą laiką komiksų pasaulyje dominavo vyrai, tačiau moterys deda visas pajėgas tam, jog tai pakeistų ir skaičiai kalba patys už save. Kaip praneša naujienų portalas vice.com, šių metų „Comic-Con“ konvencijoje, vykusioje Niujorke moterys sudarė didžiąją daugumą. Džiugu tai, jog buvo merginų, kurios su savo vaikinais dėvėjo suderintus, komiksų herojų kostiumus, kitos atėjo vienos ar su draugių būriu. Davylių tarpe buvo įvairių rasių, amžiaus, seksualinių bei socialinių pažiūrų moterų.

Komiksai yra kuriami apie baltaodžius heteroseksualius vyrus ir dažniausiai yra skirti būtent jiems, tokia reputacija yra užsitarnauta ne veltui.  Tačiau, pastaraisiais metais yra stipriai matomi pokyčiai šioje sferoje ir tai įrodo vien tai, jog „Comic-Con“ sudarytame renginių ir seminarų tvarkaraštyje buvo ne viena diskusija apie moteris komiksų pasaulyje. Pirmojoje diskusijoje dalyvavo keletas moteriškos lyties komiksų autorių, tarp kurių buvo ir viena iš kylančių žvaigždžių Indie žanro komiksuose Sarah Andersen. Jog išvengtų užgauliojimų internete, Sarah savo tapatybę maskuoja. Savo puslapyje ji teigia, jog: „Buvimas moterimi internete ne visada tarsi vaikščiotum podiumu. Renkuosi neatskleisti savo veido viešai kritikai bei apkalboms.“

Autorės pusiau autobiografinis komiksas „Sarah Scribbles“ šmaikščiai vaizduoja šiuolaikinės merginos pastangas kovojant su gyvenimo keblumais bei savo ydomis. Viename komiksų didžiaakė, iš linijų sukurta Sarah kukliai neatsisako burito, kol kita moteris pripildyta tuštybės, valgo tik ekologišką maistą. Matant personažo būdo trūkumus ir atsipalaidavimą lengva įsivaizduoti save jos kailyje, ypatingai jeigu skaitytojos yra jaunos merginos. Sarah bando kovoti su aplinka, kuri ją verčia subręsti, programėlės Snapchat filtrai jai įrodo, jog nepriekaištinga išvaizda yra nepasiekiama, o menstruacijų tema jai tikrai nesvetima.

Profesorė Dr. Louie Dean Valencia-Garcia vedanti paskaitas Harvardo universitete, atlieka tyrimus susijusius su kompanijoje DC Comics vyraujančiomis tendencijomis, taip pat su nepriklausomais komiksais. Valencia teigia, jog: „Sarah Andersen yra puikus pavyzdys kaip nepriklausoma komiksų industrija gali klestėti, rasti naujas auditorijas ir mesti iššūkius mediumui.“

2

gamespot.com archyvo nuotr.

Nepaisant to, jog moterys jau seniai skaito komiksus, tačiau ši platforma, žiūrint iš istorijos pusės, nuvertina moteris. Valencia primena, jog: „Dvidešimto amžiaus viduryje abejotinos reputacijos psichiatras Frederic Wertham išleido knygą „Nekaltybės viliojimas“, kurioje jis skundėsi, jog superheroje Super Moteris yra homoseksuali ir skleidė žinia, kad komiksai yra blogis. Nors tuo laiku šios knygos skaitytojams tokia propaganda turėjo didžiulės įtakos, tačiau yra pranešama, kad Wertham darbai nebėra publikuojami ir „The New York Times“ jį kaltina informacijos iškraipymu bei klastojimu. Beje, Super Moteris po kelių dešimtmečių vis dėlto buvo pripažinta kaip homoseksuali.

Atsižvelgiant į Wertham nusiskundimus, 1954 metais, buvo suburta cenzūros organizacija (CCA). Dr. L. D. Valencia-Garcia sako, jog: „Ši organizacija uždraudė visas diskusijas homosekualiomis temomis, visas pozityvias žinutes apie skyrybas ir reikalavo vaizduoti tik tradicinę šeimos struktūrą.“ Kas reiškė, jog visi komiksai buvo orientuoti į vyrišką auditoriją. Tačiau, tokios superherojes kaip Super Moteris egzistavo nepaisant to. Ji buvo feminizmo ikona, strategiškai naudojama tokių feminizmo lyderių kaip Gloria Steinem. Janette Kanh inešė permainų į komiksų platformą, tapusi DC Comics prezidente bei vyriausia redaktore ir  pristačiusi kompanijai tokias moteris kaip Janice Race, Louise Simonson, Karen Berger bei daugelį kitų.

Deja, tokios permainos padarė tik pradžią, devyniasdešimtaisiais vyrai vis dar buvo komiksų kultūros centras. „Comic-Con“ diskusijoje moderatoriui paklausus publikos kas juos supažindino su komiksais, viena moteris sušuko: „Mėnulio Jūreivė!“, pritariamaisiais plojimais palydėta frazė paskatino dalyvaujančias autores pritarti, 1995 metais debiutavęs komiksas dėl savo moteriškos lyties herojų moterims suteikė vilties. Toliau progresuojant moters įvaizdžiui, Amerikos žiūrovams „Mėnulio Jūreivė“ vis dar buvo suvaržyta, pateikiama be homoseksualių moterų siužeto linijų.

Valencija mano, jog vienas iš didžiausių pokyčių įvyko 1999 metais, kai Gail Simone sukūrė internetinį tinklalapį Moterys Šaldytuvuose, kuriame buvo surašyti visi moterų personažai, kuriems buvo atimta laisvė, jie buvo išprievartauti, supjaustyti ir sukišti į šaldytuvą ir tai buvo pareiškimas prieš žiaurų elgesį su moterimis komiksuose. Tapo aišku, jog komiksų knygų industrija turėjo keistis. Tai, kokį komiksų pasaulį matome šiandien, yra rezultatas to, už ką žmonės kovojo dešimtmečius.

3

gamespot.com archyvo nuotr.

Moterims dalyvavusioms minėtoje diskusijoje, tarp jų ir Andersen, atrodė nusibodę klausimai apie jų lytį, ką joms tai reiškia arba koks jausmas būtį moterimi komiksų industrijoje. Tvyrojo bendra emocija, jog jų darbui neturi įtakos tai, jog jos yra moterys. Surrelistė, Indie žanro komiksų autorė Gabrielle Bell išreiškė nuomonę, jog lyties buvimas diskusijos centru ją žemina. Ir šis pasisakymas privertė susimąstyti bei atidžiau pažvelgti į pačią diskusiją. Kodėl negali būti tiesiog menininkų, kam išskirti moteris menininkes? Dar viena diskusijos dalyvė Arielle Jovellanos bendrai pritarė išsakytoms mintims, tačiau pripažino, jog: „Man pasisekė, kad galiu toliau eiti keliais, kuriuos moterys prieš mane, atkakliai kovodamos, nutiesė“

Palyginus su filmais, komiksų biudžetai gali būti keliasdešimt kartų mažesni, tai leidžia jiems atstovauti tokius kultūrinius judėjimų pasikeitimus, nes lengviau įžvelgti kas tenkina skaitytoją. Todėl Valencia teigia, kad: „Komiksai toliau išliks tarsi tiltas tarp visuomenės ir užgožtų mažumų ateityje.“

Kai kurioms kūrėjoms yra svarbu kuo labiau paįvairinti savo mene vaizduojamas moteris. Kiek ankščiau šiais metais, kompanija „Marvel“ įdarbino pirmąją juodaodę rašytoją – Roxane Gay. „The New York Times“ interviu R. Gay sakė: „Galimybei, sukurti juodaodę homoseksualę moterį „Marvel“ visatoje, nevalia pasakyti ne.“ Kartu su Ta-Nehisi Coates autorė kuria labai laukiamą filmą „World of Wakanda“, kurio siužetas vyks išgalvotoje Afrikos vietovėje. Kuo daugiau moterys įgyja galios komiksų pasaulyje, tuo didesnė paklausa atsiranda įvairovei: žmonių rasių, neįgaliųjų ar transseksualų. „Comic-Con“ vykusioje diskusijoje tarp įvairių rasių moterų, karikatūristė Barbara Brandon-Croft aiškino, jog ji yra pirmoji afroamerikietė kurios komiksai buvo publikuojami laikraščiuose. Jos komiksai „Where I‘m Coming from“ vaizdavo įprastą juodaodės moters gyvenimą, taip pat problemas su kuriomis ji susiduria, balsavimo teisės svarbą bei rasizmą filmų industrijoje.

Kol ji ir kitos merginos diskutavo apie įvairovę bei jos reprezentaciją, žiūrovai buvo pasipiktinę tuo jog, egzistuoja stygius gerai žinomų komiksų herojų, į kuriuos būtų lengva lygiuotis ir jiems prijausti. Fantazija, jog heteroseksualus baltaodis vyras atstovauja bendrą skaitytojo pasaulėžiūrą, nebėra įtikinantis. Reikalavimai kuriuos kelia skaitytojai bei kūrėjai puikiai atspindėjo tai, ką išsakė Valencia-Garcia: „Rašytojų ir veikėjų įvairovė yra puikios istorijos variklis.“

Taip pat skaitykite: 10 moterų, įkūnijusių įsimintiniausius mokslinės fantastikos personažus

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt