NATO užsienio reikalų ministrai antradienį susitiks Briuselyje, šiam gynybos aljansui siekiant sustiprinti savo rytines sienas, skiriančias nuo Rusijos, kurios ambicijos padidėjo aneksavus Krymą.
Per eilinį dviejų dienų susitikimą, kuriame dalyvaus 28 valstybių diplomatijos vadovai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį), NATO patvirtins įšaldanti bendradarbiavimą su Maskva. Šis sprendimas buvo priimtas kovo 5 dieną – po to, kai Rusija pasiuntė į Krymą savo karius, o galiausiai atplėšė jį nuo Ukrainos.
“NATO svarbiausia vėl suteikti pasitikėjimo sąjungininkams”, – sakė JAV ambasadorius prie Aljanso Douglasas Lute’as (Daglas Ljutas) per parengiamąjį susitikimą NATO būstinėje Briuselyje.
Siekdama išvengti susipriešinimo su Maskva, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje NATO buvo pažadėjusi, kad naujose Aljanso narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkai kontingentai.
Tačiau vystantis Ukrainos krizei, NATO nebeatmeta galimybės, kad nuolatinės karinės bazės atsiras Baltijos šalyse.
“Reikalų su Rusija nebegalime tvarkyti kaip įprasta, – pažymėjo D.Lute’as. – Aišku, kad Rusija nesilaikė žaidimo taisyklių, nesiderino prie mūsų partnerystės … todėl galime peržiūrėti savo taisykle.”
Jungtinės Valstijos aktyviai reagavo į Rusijos provokacijas Ukrainoje, vildamosi suderinti savo norą įlieti naujos gyvybės Aljansui su pastangomis išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus su Kremliumi.
Prasidėjus Krymo krizei, NATO pasiuntė patruliuoti virš Lenkijos ir Rumunijos ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvus (AWACS), o Jungtinės Valstijos dislokavo papildomų naikintuvų Lietuvoje ir Lenkijoje.
Antradienį Baltijos šalių oro erdvėje prasidės kasmetinė NATO karinių oro pajėgų treniruotė, kurioje dalyvaus Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaiviai. Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos teritorinių ambicijų.
Kelios kitos NATO šalys, tarp jų Prancūzija ir Didžioji Britanija, pasisiūlė pasiųsti papildomų karo lėktuvų, o jų pavyzdžiu taip pat gali pasekti Berlynas, rodo Vokietijos savaitraščio “Der Spiegel” pranešimas.
NATO taip pat svarsto galimybes suteikti netiesioginę pagalbą Kijevui, įskaitant pastangas modernizuoti Ukrainos armiją, tačiau neprisiimant jokio operatyvinio vaidmens toje šalyje.
