NATO gynybos ministrai, atsižvelgdami į krizę Ukrainoje, antradienį sutarė dėl virtinės žingsnių, turinčių sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą, tačiau pabrėžė, kad tie veiksmai neperžengia po Šaltojo karo su Maskva sudarytos sutarties ribų.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad ministrai sutarė sudaryti “parengties veiksmų planą… reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką”, sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.
Tarp šių veiksmų bus išankstinis išteklių bei įrangos sutelkimas Aljanso narėse ir intensyvinamos pastangos sustiprinti karinius pajėgumus, kad NATO galėtų greičiau reaguoti į bet kokią grėsmę.
Planas bus pateiktas patvirtinti NATO šalių lyderiams per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.
Šis sprendimas priimtas po to, kai Vakarų santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir jos parama prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.
Rusijos intervencija Ukrainoje ir Krymo aneksija reiškia, kad ta šalis “įžūliai pažeidė 1997-ųjų Pagrindų aktą”, pareiškė A.F.Rasmussenas.
Pagal 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą buvo formaliai nustatytos sienos Europoje po Šaltojo karo. Ypač svarbus jo teiginys, kad nei Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, nei Rusija nedislokuos naujai išsivadavusiose Rytų Europos šalyse pajėgų arba ginkluotės, kuri galėtų būti laikoma keliančia grėsmę.
Abi pusės taip pat susitarė, kad nei viena iš jų neturėtų kitos laikyti “priešininke”, siekiant sumažinti ateities konfliktų riziką.
