Spalio 5 d. baigėsi terminas, iki kurio aukštųjų mokyklų studentai galėjo registruotis Valstybiniame mokslo ir studijų fonde valstybės remiamoms paskoloms.
Norą gauti paskolas pareiškė 7349 asmenys (34, 8 mln. Lt sumai). Iš jų 3037 studentai jau pateikė konkrečias paraiškas skolintis studijų kainai sumokėti (13, 96 mln. Lt), 2736 studentai – gyvenimo išlaidoms (14, 2 mln. Lt), taip pat gautos 35 paraiškos studijoms pagal tarptautines sutartis apmokėti ( 224 680 tūkst. Lt.). Valstybinis mokslo ir studijų fondas dar priima paraiškas, kurios buvo išsiųstos paštu iki spalio 5 d. imtinai.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, šie skaičiai liudija, kad studentija neišsigando naujos paskolų sistemos. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, taikant panašią paramos studijoms formą, skolintis pageidavo apie penktadalį studentų.
„Nauja akademinių studijų finansinės paramos sistema, kai greta 20 mln. Lt paskolų fondo valstybė suteikė papildomą garantiją skolintis iki 100 mln. Lt, išplečia studijų prieinamumą”, – pabrėžia ministras G.Steponavičius.
Studijuojantys savo lėšomis šiemet pirmą kartą turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti mokesčiui už mokslą, o paskolos gyvenimo išlaidoms išauga trečdaliu.
Kadangi nebuvo panaudotas visas galimas valstybės garantijų rezervas, ministro teigimu, bus svarstoma galimybė iki metų pabaigos pratęsti paskolų išdavimą gyvenimo išlaidoms padengti.
„Tai būtų parama jaunam žmogui, jeigu radikaliai pasikeistų jo finansinės galimybės”, – sako ministerijos vadovas.
Socialiai jautriausioms studentų grupėms, nepriklausomai nuo paskolos rūšies, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. Skirtingai negu kai kuriose kitose šalyse, kurios taiko panašias studijų paskolų sistemas, Lietuvoje valstybė garantuoja paskolą ir neprašo papildomų laidavimų.
„Sunkmečiu tai palankiausios skolinimosi sąlygos, kurias buvo galima suderėti su bankais, – pažymi ministras. – Valstybė dėl ekonomikos nuosmukio negalėjo sukaupti papildomų milijoninių išteklių paskoloms, tačiau šiemet gerokai daugiau lėšų nukreipė nemokamoms studijoms. Buvo du kartus padidintas į universitetą įstojusio studento finansavimas ir sumokėta visa jo studijų kaina”.
Šiais mokslo metais per bendrajį priėmimą į aukštąsias mokyklas nemokamas studijas galėjo pasirinkti beveik 60 proc. visų studentų. Pernai visiškai nemokėjo už mokslą 22 proc. įstojusiųjų, apie 30 proc. mokėjo dalinę įmoką, o visą kainą – 48 proc.
Už valstybės remiamas paskolas mokamos palūkanos bus daug mažesnės nei komercinių įstaigų siūlomos tiesiogiai – be valstybės tarpininkavimo. Valstybės remiamas paskolas teiks penki bankai: DNB Nord, Swedbank, Snoras, Nordea ir Šiaulių bankas. Bendrą palūkanų sumą sudarys banko marža (pagal pasirašytas sutartis numatyta maksimali marža – nuo 1,85 iki 3 proc.) ir tarpbankinio skolinimosi eurais ar litais dydis sutarties pasirašymo dieną. Kokias palūkanas turės mokėti studentas, paaiškės jam pasirašant sutartį su banku. Pati valstybė šiuo metu skolinasi už 6,5-9,6 proc. metines palūkanas.
Tikimasi, kad bankams konkuruojant dėl studentų prašymų, palūkanos konkrečiam skolintojui gali būti ir mažesnės nei valstybės su bankais sutartas maksimalus dydis.
Studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašai bus paskelbti spalio 19 d. Sutartys su bankais bus pasirašomos iki lapkričio 13 d.
Šiemet per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vykdytą bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas įstojo 36 374 pirmakursiai, iš jų 20891 pateko į valstybės finansuojamas vietas, o 15483 į mokamas studijų vietas.
