Šiandien Generalinėje prokuratūroje vyksta teisėsaugos veiklos nepilnamečių justicijoje – nuo nusikaltimų nukentėjusių vaikų teisių gynimo ir nusižengusių nepilnamečių atsakomybės bei tolesnės socializacijos klausimų sprendimo sferos – aptarimas.
„Prokurorai dažniausiai dirba su pasekmėmis, tačiau nepilnamečių reikalai – ne tas atvejis. Čia turi būti kovojama su priežastimis ir pareigūnai turi būti aktyvūs. Visi mes – mokykla, šeima, policija, psichologai, socialiniai darbuotojai ir prokurorai, žinoma, turime siekti, kad vaikas būtų saugus, kad jis nenusikalstų, o prasižengęs, kad turėtų realią galimybę pasitaisyti – įgytų tinkamus socialinius įgūdžius ir asmeninio gyvenimo perspektyvą“, – seminaro įžanginį žodį tarė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Pasak prokuratūros vadovo, kaunietės mažametės tvirkinimo istorija rodo, kad iš tokių įvykių reikia rasti pamokas ir jas išmokti, tad seminaras nepilnamečių tema be galo aktualus.
Pasak A. Valantino, Vyriausybės parengta Nepilnamečių justicijos programa nukreipta į 3 aspektus: pirma, šioje srityje dirbančių pareigūnų kvalifikacijos, kuri šiuo metu nėra pakankama, kėlimą. Taip pat į institucijų bendradarbiavimo stoką: „nemaža dalis problemos, kodėl nesusikalbame yra ta, kad nesikalbama“, – teigia generalinis prokuroras. Na, ir pats svarbiausias aspektas – nepilnamečių nusikalstamumo prevencija: „kuo ankstyvesnėje stadijoje tai identifikuojame, tuo veiksmingiau užkertamas kelias netinkamam elgesiui, tuo didesnė tikimybė vaiką perauklėti“, – kalbėjo A. Valantinas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus specialistė Ligita Vaicekauskaitė, aptardama Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymo aspektus, minėjo, kad Lietuvoje yra tik viena savivaldybė, kur dėl vaikų elgesio nereikia taikyti jokių įstatyme numatytų drausminimo priemonių. Ta savivaldybė – Neringos miestas. Tačiau likusios šalies dalies rodikliai liudija, kad vaikų, kuriems reikia padėti, yra nemažai. Teikiant pagalbą turi dalyvauti visa bendruomenė, todėl priemonės organizuojamos savivaldos lygmeniu. Pasak specialistės, kritinė vaikų elgesiui amžiaus riba – 13 metų. Dažniausiai rizikos grupėse atsiduria berniukai, visgi, problemiškiausios yra šešiolikmetės mergaitės: „jų veiksmai būna itin žiaurūs“, – teigia L. Vaicekauskaitė. Tokie vaikai nukreipiami į socializacijos centrus.
„Nors įstatyme įtvirtinta nuostata, kad į tokius centrus vaikai turi būti siunčiami kuo trumpesniam laikui, tačiau praktika liudija, kad pusmetis nėra pakankamas laikas“, – darbo patirtimi dalijasi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Ligita Valentukevičienė. Pasak prokurorės, tiek užtrunka pati vaiko adaptacija, jaunuolių elgesiui pakeisti reiktų dar pusmečio, o kartais ir visų metų.
Vilniaus miesto nepilnamečių prevencijos komisijoje, kurioje darbuojasi ir prokurorė L. Valentukevičienė, šiuo metu dirba 11 narių iš įvairių institucijų. Rinkdamasi kartą per savaitę komisija svarsto 5–6 probleminius atvejus. Daugiausiai kreipimųsi dėl minimalios vaiko priežiūros priemonių taikymo komisija sulaukia iš mokyklų, dėl vidutinės – iš tėvų. Dažniausiai kreipiamasi dėl 12–16 metų vaikų. „Tačiau prisimenu ir jaunesnių vaikų, pavyzdžiui, į centrą atiduotas dešimtmetis. Jis pradėjo nelankyti mokyklos, vaiko elgesys staigiai blogėjo – berniukas padeginėdavo šiukšlių konteinerius, kol vieną dieną sudegino benamį“, – į laiku neišspręstą mokyklos nelankymo problemą dėmesį atkreipė prokurorė.
Pasak pareigūnės, vaikai mokyklos nelanko maištaudami, reikšdami protestą, pavyzdžiui, po tėvų skyrybų, arba todėl, kad ugdymo įstaigoje jaučiasi nesaugiai, patiria bendraamžių patyčias. Pagal svarstomų vaikų šeimos socialinę padėtį dominuoja ne asocialios šeimos, kaip įprasta manyti, bet nepilnos šeimos, t. y. vienas vaiką linkęs auginti mama ar tėtis.
Apibendrindama įstatyme numatytų drausminimo priemonių veiksmingumą prokurorė siūlo įvesti centrų specializaciją, daugiau finansuoti tas veiklos programas bei organizacijas, kurios patinka vaikams, rengti specialistus dirbti su psichikos negalią turinčiais nepilnamečiais.
Po pietų ketinama aptarti baudžiamųjų bylų, kuriose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nukentėjo nepilnamečiai, tyrimo taktiką ir strategiją, nepilnamečių apklausos ypatumus, psichologines psichiatrines nepilnamečių ekspertizes. Seminare kalbės generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, VšĮ „Vaiko namas“ psichologė Neringa Grigutytė, Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė.
