sothebys.com archyvo nuotr.

Niujorko aukcione antradienį už 9,5 mln. JAV dolerių parduotas 19-ojo amžiaus vieno cento vertės purpuriškai raudonos spalvos pašto ženklas iš buvusios Britų Gvianos.

Tai rekordinė suma, paklota už pašto ženklą.

Kainų siūlymas prasidėjo nuo 4,5 mln. dolerių. Prireikė vos dviejų minučių, ir pašto ženklas, kaip manoma, vienintelis išlikęs tokio vieno cento vertės Britų Gvianos pašto ženklo egzempliorius, telefonu buvo parduotas anoniminiam pirkėjui.

Aukcionų namai “Sotheby’s” šį britų kolonijinių laikų reliktą buvo įvertinę 10-20 mln. dolerių.

“Kartu su komisiniais ženklas ką tik parduotas už maždaug 9,5 mln. dolerių, o tai reiškia, kad nustatytas naujas pašto ženklo kainos pasaulio rekordas”, – paskelbė “Sotheby’s” specialių projektų direktorius Davidas Reddenas (Deividas Redenas) sausakimšoje salėje Niujorke.

“Sotheby’s” nurodė, kad ankstesnis rekordas priklausė 1855-aisiais Švedijoje išleistam pašto ženklui, vadinamajam trijų skilingų geltonajam (Gul tre skilling banco), už kurį 1996 metais aukcione buvo pakloti 2,2 mln. dolerių.

Antradienį parduotas 1856 metais Britų Gvianoje išleistas pašto ženklas, daugelio filatelistų laikomas garsiausiu pasaulyje pašto ženklu, yra aštuonkampio formos, 2,54 cm aukščio ir 3,18 cm pločio; ant ženklo yra pašto viršininko parašas.

D.Reddenas apibūdino šį pašto ženklą kaip turintį “ypatingą šlovę ir charizmą”, be to, pabrėžė, kad jis yra puikios būklės, turint galvoje, kad buvo išleistas prieš daugiau nei 150 metų.

Pastarąjį kartą šį pašto ženklą 1980 metais įsigijo nuteistas žudikas, amerikiečių multimilijonierius Johnas du Pontas (Džonas diu Ponas), o prieš pristatymą pardavimui “Sotheby’s” aukcione paskutinįkart viešumoje jis demonstruotas 1986-aisiais.

Nuo 1922 metų šis pašto ženklas jau tris kartus viršijo kainos, kuri aukcione buvo sumokėta už vieną pašto ženklą, pasaulio rekordą.

Aukcionų namai sako, kad šis pašto ženklas yra vienintelis išlikęs vieno cento vertės purpuriškai raudonos spalvos pašto ženklo egzempliorius, toks retas, kad jo nėra netgi britų karališkosios šeimos filatelijos kolekcijoje.

“SPINDINTI ŽVAIGŽDĖ”

“Tai didžiausia spindinti žvaigždė visoje didžiojoje kolekcionavimo visatoje”, sakė D.Reddenas apie šį ženklą naujienų agentūrai AFP vasarį.

Britų Gvianai pašto ženklai buvo tiekiami iš Anglijos, tačiau 1856 metais dėl vėluojančio pristatymo pašto viršininko pavedimu vietos laikraščio “Royal Gazette” spaustuvėje buvo skubiai atspausdinti vieno cento ir keturių centų vertės purpuriškai raudonos spalvos pašto ženklai bei keturių centų vertės mėlynos spalvos ženklai.

Vienintelis išlikęs vieno cento vertės pašto ženklo egzempliorius buvo aptiktas 1873 metais. Jį surado 12-metis škotas Vernonas Vaughanas (Vernonas Vonas), kuris kartu su šeima gyveno Britų Gvianoje.

Berniukas pašto ženklą rado tarp šeimos dokumentų ir įsidėjo jį į savo albumą. Vėliau V.Vaughanas jį už kelis šilingus pardavė kitam kolekcininkui, kuris jį 1878-aisiais atgabeno į Didžiąją Britaniją.

Jį įsigijo prancūzų grafas Philippeas la Renotiereas von Ferrary (Filipas la Renotjeras fon Ferari), laikomas didžiausiu pašto ženklų kolekcininku per visą istoriją. Vėliau jis padovanojo šį pašto ženklą muziejui Berlyne.

Po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzija perėmė jo kolekciją kaip reparacijas iš Vokietijos ir 1922 metais aukcione pardavė tą pašto ženklą tekstilės magnatui iš Niujorko Arthurui Hindui (Arturui Haindui).

A.Hindas už ženklą sumokėjo tuo metu rekordinę 35 tūkst. dolerių sumą. Antrąkart už rekordinę sumą šis ženklas buvo parduotas 1970 metais – tuomet už jį paklota 280 tūkst. dolerių. Trečiąkart už rekordinę – 935 tūkst. dolerių sumą – jį įsigijo velionis J.du Pontas 1980 metais.

Multimilijonierius J.du Pontas 1996 metais savo valdose Pensilvanijoje nušovė olimpinio aukso medalio laimėtoją imtynininką Dave’ą Schultzą (Deivą Šulcą) ir 2010-aisiais mirė kalėjime.

Garsųjį pašto ženklą parduoti aukcione pateikė jo turto valdytojai. Prieš aukcioną jis buvo demonstruojamas “Sotheby’s” Londone, Honkonge ir Niujorke.

Buvusi Britų Gviana 1966 metais tapo nepriklausoma ir pasivadino Gajana. Tai nedidelė, skurdi valstybė, kurioje gyvena apie 700 tūkst. žmonių.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: