Nustatyta, koks turtas yra rizikingiausias

Paskelbė: Vilmantas Ramonas Data: 2011-06-20 10:07

Spausdinti | Komentarai

Nustatyta, koks turtas yra rizikingiausias

Didžiausia gaisro rizika gresia vieno ar dviejų aukštų mediniam arba karkasiniam namui, vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, vandalai dažniausiai niokoja šviesias komercinių patalpų sienas, apsaugines žaliuzes miegamuosiuose rajonuose, o gamta – 1965-1967 metų statybos pastatų išorines konstrukcijas, taip pat tvoras. Tokios rizikingiausio turto charakteristikos išryškėjo, draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ išnagrinėjus žalų statistiką.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo žalų administravimo skyriaus vadovo Dariaus Smetonos, gaisras sukelia didžiausius nuostolius – jis per trumpą laiką gali pasiglemžti visą turtą.

„Gaisro priežastimi dažniausiai tampa netinkamai įrengti kaminai ar kitos šalia jų esančios degios konstrukcijos, be priežiūros palikti kūrentis židiniai ir krosnys, bei elektros instaliacija.

Didžiausia rizika tenka vieno ar dviejų aukštų mediniams rąstiniams arba karkasiniams namams, bei sodo nameliams – jų gaisrai sudaro 80 proc. visų pastatų gaisrų“, – teigia D. Smetona. Statistika atspindi, kad žalos vidutiniškai siekia 230 tūkst. litų. Jų daugiausiai registruojama Lazdijų, Šiaulių rajonuose, Šakiuose.

Pasak D. Smetonos, prasidėjus šiltajam metų sezonui reikėtų pasirūpinti apsauga nuo žaibų sukeliamų nuostolių – dėl jų įtrenkimo gali ne tik sugesti elektros prietaisai, pasitaiko ir pastatų užsidegimo atvejų.

„Žaibai dažniausiai trenkia į elektros perdavimo linijas, tvoras ir pastatus. Žaibo išlydis renkasi trumpiausią kelią tarp debesų ir žemės ar ant jo paviršiaus esančių objektų, taigi didžiausia rizika kyla aukštesniems objektams“, – pasakoja D. Smetona. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis ir jau gana seniai išrastas būdas apsisaugoti nuo žaibo – žaibolaidžio įrengimas ant pastatų. Būtent pastatuose, kuriuose jie yra įrengti, galima jaustis saugiausiai.

Norint apsisaugoti nuo audrų, krušos, liūčių nuostolių – reikėtų patikrinti, ar namo konstrukcijos vis dar yra tvirtos ir sandarios.

„Dėl gamtos stichijų šėlsmo tenka remontuoti stogą, sienas, prarandamas lauke paliktas turtas. Vidutinė žala siekia beveik 4 tūkst. litų, ji patiriama dėl pasenusių, nekokybiškai pastatytų pastato konstrukcijų, dėl projektavimo darbų broko. Pasitaiko atvejų, kai dėl netvarkingų atitvarinių konstrukcijų nukenčia ir namo viduje esantis turtas. Žalų statistika atspindi, kad dažniausiai gamta nuniokoja 1965-1967 metų statybos pastatus”, – teigia draudimo bendrovės atstovas.

Kalbant apie kitų asmenų sukeliamą žalą turtui – dažniausiai gyventojai nuostolių patiria dėl vagysčių. Vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, taip pat didelė vagystės rizika gresia buitinei technikai, gryniesiems pinigams, įvairiems buities reikmenims.

Šiuos daiktus vienija bendros savybės: vagims juos lengva išnešti bei parduoti. Vidutiniškai dėl ilgapirščių patiriami nuostoliai siekia 4 tūkst. litų.

D. Smetonos teigimu, didžiausia rizika skaudžiai nukentėti nuo vandalų kyla tuomet, jeigu neapsaugomas lengvai prieinamas turtas, pvz., išorinės namo sienos, tvoros, apsauginės žaliuzės. Vandalai sienas ir žaliuzes ne tik apipurškia dažais, jas taip pat subraižo, apdaužo kampus. Vidutinė žala nėra jau tokia ir maža – ji siekia 1,7 tūkst. litų.

Jis pastebi, kad vandalai niokojimui dažniausiai pasirenka miegamuosiuose rajonuose esančių komercinių patalpų šviesios spalvos sienas ar žaliuzes. Beje, vandalais tampa ir į namus įsilaužę vagys – po jų apsilankymo apgadinama vidaus apdaila, baldai, įvairi įranga.

Draudimo atstovas pastebi, kad tokios priemonės kaip vaizdo kameros, signalizacija ir pan. suteikia galimybę patirti mažesnius nuostolius nei įprastai, tačiau visiškai nuo vandalų ar ilgapirščių jos neapsaugo.

Reklama: Isveta žaliuzės

MarketNews.lt_logo

Ši informacija yra tinlalapio marketnews.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik gavus autorių sutikimą